Šiandien Marsas globalaus magnetinio lauko neturi. Tačiau tolimoje praeityje toks egzistavo, o žinių apie jį mums suteikia magnetiniai (geležies turintys) mineralai plutoje, kuriuose užfiksuotas senovinio magnetinio lauko stiprumas ir kryptis.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Jau seniai pastebėta įdomi anomalija – panašu, kad senovinis magnetinis laukas pietų pusrutulyje buvo daug stipresnis, nei šiauriniame. Dabar pateiktas galimas paaiškinimas, kodėl. NASA zondo „InSight“ surinkti duomenys apie Marso drebėjimus atskleidė, kad planetos branduolys yra retesnis, nei manyta iki šiol. Tai kartu reiškia, kad jo lydymosi temperatūra žemesnė, ir greičiausiai Marsas niekada neturėjo kieto branduolio, kurį suptų skystas, kaip yra Žemėje.
Naujojo tyrimo autoriai sumodeliavo, kaip veiktų dinamo efektas, generuojantis magnetinį lauką, be kieto branduolio. Skirtingose modelio realizacijose jie įvertino temperatūrų skirtumą tarp mantijos šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose poveikį. Paaiškėjo, kad kai skirtumas pakankamai didelis, branduolio šiluma ima veržtis tik pro šaltesnę pietinę pusę ir dinamas veikia tik ten. Tad ir magnetinis laukas generuojamas tik vienoje planetos pusėje.
Pakeitus modelį, įtraukiant kietą branduolį centre, asimetrija pranyko nepriklausomai nuo temperatūrų skirtumo. Šis modelis yra daug paprastesnis magnetinio lauko asimetrijos paaiškinimas, nei ankstesnis, kuriame buvo teigiama, jog asteroidų smūgiai sunaikino senovinio magnetinio lauko pėdsakus, tačiau tik vienoje Marso pusėje. Naujieji rezultatai padeda geriau suprasti, kaip generuojami planetų magnetiniai laukai, taigi padės ir vis detaliau nagrinėjant egzoplanetas, ir tiriant Žemės magnetinio lauko vystymąsi.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
