Marsas daug kuo panašus į Žemę – turi atmosferą, sukasi aplink savo ašį panašiu greičiu, panašiai pasviręs į orbitos plokštumą. Iš kitos pusės, jis daug kuo ir skiriasi – yra labai sausas, gerokai šaltesnis ir mažesnis, jo atmosfera daug retesnė, o orbita – gerokai labiau elipsinė, nei mūsų planetos. Ar šie skirtumai turi įtakos planetos atmosferos judėjimui?
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Panašu, kad taip – naujame tyrime parodyta, kad vidurinėje Marso atmosferoje kylančios bangos labai skiriasi nuo analogiškų Žemėje. Naudodami dviejų Marso atmosferos stebėjimų instrumentų, kurių vienas veikė 1999-2004 metais skrajojusiame zonde Mars Global Surveyor, o kitas vis dar veikia Marso apžvalgos zonde (Mars Reconnaisance Orbiter), duomenis, tyrėjai atrinko ketverius Marso metus (beveik aštuonerius Žemės metus), per kuriuos nebuvo milžiniškų dulkių audrų, ir išnagrinėjo skirtingų atmosferos sluoksnių savybių variacijas.
Paaiškėjo, kad vidurinėje Marso atmosferoje, kuri maždaug atitinka Žemės stratosferą, svyravimai kyla dėl atskirų atmosferos elementų judėjimo aukštyn ir žemyn, veikiant gravitacijai. Tokios gravitacijos kuriamos bangos būdingos Žemės mezosferai, esančiai virš stratosferos, tuo tarpu stratosferoje judėjimą daugiausiai valdo Rossby bangos, kylančios dėl Žemės sukimosi. Gravitacijos kuriamos bangos efektyviai maišo dujas, esančias skirtingame aukštyje; jos juda skirtingu greičiu, todėl maišydamosi ima plisti ir į šiaurę bei pietus. Taigi šis procesas padeda maišytis skirtingose platumose esančioms atmosferos masėms. Šie rezultatai padės geriau suprasti atmosferų įvairovę ir jų savybių priklausomybę nuo įvairių kitų planetos savybių.
Ateityje tyrėjai ketina išplėsti analizę įtraukdami duomenis iš metų, kai Marse vyko milžiniškos dulkių audros. Suprasti jų kilmę svarbu planuojant žmonių misijas į Raudonąją planetą.
Paieška archyve
