Egzoplanetas iki šių dienų tiriame beveik išimtinai pagal poveikį, kurį jos turi savo žvaigždėms – jų judėjimui ar šviesai. Kai planeta praskrieja tarp žvaigždės ir mūsų, žvaigždė pritemsta – įvyksta tranzitas. Išmatavę, kiek susilpnėjo žvaigždės šviesa, galime apskaičiuoti planetos spindulį, o išmatavę žvaigždės spektro pokyčius – planetos atmosferos sandarą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visgi abiejų skaičiavimų tikslumas labai priklauso nuo to, kaip gerai nustatome žvaigždės savybes. Naujame tyrime mokslininkai parodė, kad žvaigždžių šviesio kitimas gali gerokai iškreipti planetų tyrimų rezultatus.
Tyrėjai pasirinko 20 žvaigždžių, kurios turi egzoplanetų bei gausius archyvinius stebėjimų Hubble teleskopu duomenų rinkinius. Iš viso išnagrinėjo 40 fotometrinių ir virš 50 spektroskopinių stebėjimų duomenų rinkinių. 10-yje iš 20 žvaigždžių pastebėti reikšmingi šviesio ir spektro skirtumai tarp stebėjimų, atliktų skirtingu metu. Jei tokio lygio skirtumai nebūtų įvertinti analizuojant šių žvaigždžių planetų stebėjimus, planetų temperatūrų vertinimai nuo tikrovės galėtų skirtis iki pusantro karto, o kai kurių atmosferos molekulių – iki milijono kartų. Ši problema aktualesnė nagrinėjant stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože, mat ten žvaigždės šviesio pokyčius sunkiau atskirti nuo planetos efektų. Pridėjus regimųjų ir ultravioletinių spindulių duomenis, žvaigždės šviesio pokyčius įvertinti lengviau. Bet kuriuo atveju, svarbu tą daryti nuosekliai ir kuo nuodugniau, jei norime egzoplanetas tirti patikimai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Supplement Series“.
