Greitaisiais radijo žybsniais (FRB) vadinami trumpi, vos milisekundžių trukmės, radijo spinduliuotės pliūpsniai, atlekiantys iš įvairių dangaus vietų. Manoma, kad tai yra ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčių neutroninių žvaigždžių – magnetarų – žybsniai, kurių šviesa mus pasiekia iš tolimų galaktikų. Dabar pirmą kartą toks ryšys patvirtintas nagrinėjant ne pavienių FRB, o jų populiacijos savybes.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrėjai pasitelkė stebėjimų duomenis, surinktus „Westerbork“ radijo teleskopu Nyderlanduose. Pastaruoju metu šio teleskopo duomenis apdoroti padeda superkompiuteris, apmokytas ieškoti būtent trumpų radijo žybsnių. Per keletą metų juo aptikti 24 FRB – nedaug, lyginant su kitais apžvalginiais projektais, tačiau duomenys apėmė įvairias tiek pačių žybsnių, tiek jų aplinkos savybes. Pastebėta, kad žybsnių spinduliuotės poliarizacija – elektromagnetinių bangų svyravimo tvarkingumas, – kitimas laike, dažnių intervalas ir kitos savybės labai primena jaunų neutroninių žvaigždžių skleidžiamą spinduliuotę.
Be to, panašu, kad FRB dažniausiai sklinda iš supernovų liekanų, žvaigždėdaros regionų ar panašių aukšto tankio aplinkų. Šie rezultatai patvirtina pagrindinių FRB kilmės teorinių modelių prognozes. Taip pat tyrėjai įvertino, kad šiuolaikiniais radijo teleskopais būtų įmanoma aptikti daugiau nei 400 FRB per dieną, jei visą laiką būtų stebimas visas dangaus plotas.
Paieška archyve
