Marsas, kaip ir Žemė, turi atmosferą, nors ir porą šimtų kartų retesnę. Tuo pasinaudoję NASA inžinieriai netgi sugebėjo ten paskraidinti sraigtasparnį – „Ingenuity“ į Raudonąją planetą nuskrido su marsaeigiu „Perseverance“.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Pirmi technologijos bandymai praėjo labai sėkmingai, todėl sraigtasparnis panaudotas daug ilgiau ir iš viso atliko net 72 skrydžius. Jų metu darė aplinkos nuotraukas ir taip padėjo planuoti marsaeigio judėjimą bei matavo atmosferos sąlygas. Dabar, analizuodami sraigtasparnio telemetrijos duomenis, mokslininkai išmatavo ir vėjo greitį, kuris pasirodė esąs didesnis, nei tikėtasi.
„Ingenuity“, kaip ir dauguma dronų, moka išlaikyti poziciją paviršiaus atžvilgiu. Kai pučia vėjas, palaikymui reikia palinkti į vieną pusę, nes sraigtasparnis skrenda aplinkinio oro atžvilgiu. Polinkio kampas priklauso nuo vėjo greičio – būtent šiuos duomenis mokslininkai ir panaudojo. Taip jie pirmą kartą išmatavo vėjo greitį 3-24 metrų aukštyje virš Marso paviršiaus. Nustatyta vėjo kryptis gerai derėjo su ta, kurią paviršiuje išmatavo „Perseverance“ įrengta orų stotelė. Tuo tarpu su meteorologinių modelių prognozėmis vėjo kryptis derėjo tik kartais, o kitais atvejais skyrėsi net ir 180 laipsnių. O štai vėjo greitis dažnai buvo didesnis, nei prognozuota. Vieno skrydžio metu siekė net 25 m/s.
Žemėje tokio greičio vėjai klasifikuojami kaip „audra“ ir gali versti medžius su šaknimis. Aišku, retesnėje Marso atmosferoje net ir toks greitas vėjas turi nedidelį poveikį, kaip švelnus brizas Žemėje. Visgi kuo vėjas greitesnis, tuo lengviau ir daugiau dulkių gali pakelti, taigi naujasis atradimas gali padėti paaiškinti Marso dulkių audrų, kurios kartais uždengia visą planetą, kilmę ir raidą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“.
