„Perseverance“ marsaeigis nuo 2022 metų surinko jau keliolika Marso paviršiaus mėginių, kuriuos sudėjo į pailgus mėgintuvėlius, užantspaudavo ir padėjo pakeliui. Artimiausiais metais mėginių bus paimta dar, iš viso jų turėtų būti 30.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar planuojant „Perseverance“ misiją buvo numatyta, kad bendra NASA ir Europos kosmoso agentūros misija turėtų juos pargabenti į Žemę ateinančio dešimtmečio viduryje. Deja, tolesnis pargabenimo misijos vystymas gerokai stringa. Dar 2023 metais darbai prie jos buvo sustabdyti, kai paaiškėjo, kad viršijamas numatytas biudžetas. Dabar paskelbta, kad numatytasis 6-7 milijardų dolerių biudžetas būtų išaugęs iki 11 milijardų; palyginimui, visa „Perseverance“ misija kainuoja mažiau nei tris milijardus. Be to, misija galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2040 metais.
Dabar NASA kreipėsi į privačias kompanijas – „SpaceX“ ir „Blue Origin“ – siekdama galimybių bendradarbiauti ir įvykdyti misiją pigiau ir greičiau, grįžtant prie pradinių planų. Kol kas nežinia, kokį partnerį pasirinks, ir ar išvis pasirinks, NASA, o sprendimas turėtų būti priimtas tik 2026-ųjų viduryje.
Situaciją gali pakeisti ir faktas, kad tuojau keisis pati NASA administracija – dabartinis vadovas baigs darbą po savaitės, o naująjį turės patvirtinti JAV Senatas. Išrinktasis prezidentas D. Trumpas ketina į šias pareigas siūlyti privataus kosmoso sektoriaus atstovą Jared Isaacmaną; tai gali reikšti, jog ateinančius ketverius metus NASA skirs daugiau dėmesio bendradarbiavimui su privačiomis kompanijomis, tačiau garantijos neturime.