Į metinę 2024 m. Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) apžvalgą pateko svarbiausi didžiausių CERN eksperimentų pasiekimai. Vieno iš jų pagrindinis autorius – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas, CERN LHCb Vilnius eksperimentinės dalelių fizikos mokslinių tyrimų grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis.
Jis buvo atsakingas už LHCb eksperimento „Run1“ (2011–2012 m.) atvirų duomenų rinkinio paruošimą ir techninį jų išleidimo įgyvendinimą. Duomenys, surinkti CERN LHCb detektoriumi per „Run1“ (pirmą duomenų rinkimo etapą), tapo prieinami visiems 2024 m. pradžioje. Šiuos duomenis sudaro per dvejus metus įvykusių protonų susidūrimų parametrai.
Dalelių fizikas pasakoja, kad iš viso „Run1“ duomenų kiekis viršija 1 PB, o tarp jų yra 800 TB fizikos duomenų: „Toks milžiniškas kiekis duomenų prilygtų 250 000 000 skaitmeninių nuotraukų arba tiek daug didelės raiškos vaizdo įrašų, kad jiems peržiūrėti reikėtų 35 metų.“
CERN yra sukaupusi ilgametę dalelių fizikos duomenų analizės, duomenų ir analizės technikų išsaugojimo patirtį.
„Duomenų prieinamumas įgalina pasaulinę technologinę pažangą įvairiuose sektoriuose, neapsiribojant mokslo ar verslo sritimis. Mokslas yra visos žmonijos, o duomenys yra bendras visų resursas“, – pabrėžia mokslininkas, kasdien savo darbe Vilniaus universitete besivadovaujantis atvirojo mokslo principais.
Dr. M. Šarpis sako, kad LHCb yra pirmaujantis CERN eksperimentas pagal atvirosios prieigos duomenis. Nors šie duomenys yra labai specifiniai ir jiems „perskaityti“ reikalinga speciali programinė įranga, ji taip pat laisvai ir nemokamai prieinama bet kuriam suinteresuotam pasaulio gyventojui. „Tokie dideli kiekiai duomenų gali būti naudingi ir pritaikomi labai įvairioms technologijų sritims. Duomenys, su kuriais aš dirbau nuo 2014 m., yra kuruoti automatizuotos sistemos išsaugant reikiamą informaciją apie kiekvieną bylą. Tokių bylų yra daugiau nei 100 000. Kad atviruosius duomenis patogiau galėtų nagrinėti žmonės, neturintys dalelių fizikos ar darbo CERN patirties, atvirųjų duomenų portale taip pat pateiktas 1000 sąvokų interaktyvus žodynas ir apie 10 000 interneto tinklalapių, kuriuose aprašomi skirtingoms fizikos analizėms aktualūs reikalavimai“, – pasakoja mokslininkas.
Pagal FAIR principus (akronimas, sudarytas iš angliškų principų pavadinimų pirmųjų raidžių: surandami, prieinami, pritaikomi, daugkartinio naudojimo) CERN surinkti duomenys laipsniškai padaromi prieinami visiems.
„Jau dirbama prie „Run2“ duomenų prieigos, o šiuo metu jau renkami „Run3“ duomenys, kurių LHCb per 2024 m. surinkta daugiau negu per visą LHC duomenų rinkimo istoriją“, – pasakojo fizikas.
CERN yra didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, vienijanti mokslininkus iš daugiau kaip šimto valstybių. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariąsias daleles ir sąveikas tarp jų. Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kuris leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių.
2024 m. LHCb kolaboracijos tarybos sprendimu Vilniaus universitetas buvo priimtas kaip naujas šio prestižinio eksperimento institutas.
