Lapkričio 21–22 dienomis Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Intermediality in Communication“. Šis renginys, organizuotas mokslo grupės „Vertimo ir kalbų tyrimai“, tapo unikaliu forumu, kuriame buvo nagrinėjamos tarpdisciplininės temos – nuo komunikacijos ir lingvistikos iki dirbtinio intelekto, muzikos bei garso tyrimų.
KTU nuotr.
Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš net 22 šalių. Pranešimus skaitė ekspertai iš prestižinių universitetų, tokių kaip Kembridžo universitetas (Jungtinė Karalystė), Tventės universitetas (Nyderlandai), Juveskiulės universitetas (Suomija), Budapešto Corvinus universitetas (Vengrija), Našatelio universitetas (Šveicarija), Liono universitetas (Prancūzija), Senshu universitetas (Japonija) ir KTH Stokholmo karališkasis technologijų institutas (Švedija). Dalyvavimas tokių garsių akademinių įstaigų atstovų suteikė renginiui pasaulinį mastą ir užtikrino aukščiausią kokybę.
Pagrindinė tema – intermedialumas, arba įvairių komunikacijos priemonių sąveika, – leido aptarti įvairiapusį šiuolaikinį informacijos perteikimą ir jo įtaką visuomenei. „Intermedialumo koncepcija leidžia jungti įvairius komunikacijos būdus ir skatinti inovatyvias idėjas tiek kalbų, tiek technologijų tyrimuose“, – pažymėjo KTU Užsienio kalbų centro vadovė Saulė Petronienė.
Viena iš konferencijos organizatorių, KTU tyrimų grupės „Vertimas ir kalbų tyrimai“ pagrindinė tyrėja Saulutė Juzelėnienė, pabrėžė renginio reikšmę tarpdisciplininių tyrimų plėtrai: „Ši konferencija įrodo, kaip kalba ir technologijos tampa vis svarbesnės ne tik akademiniame, bet ir globaliame kontekste. Tai puiki galimybė mokslininkams keistis patirtimi ir kurti naujus tyrimų tinklus.“
Konferencijos pranešimų spektras buvo itin platus. Dalyviai nagrinėjo tokias temas kaip dirbtinio intelekto pritaikymas kalbotyroje, audiovizualinių tekstų vertimo iššūkiai, intermedialumas šiuolaikinėje žiniasklaidoje, meno ir technologijų sąveika, kalbų mokymo inovacijos, kultūrinės komunikacijos aspektai. Pranešimuose taip pat buvo diskutuojama apie tarpkultūrinės komunikacijos svarbą globalėjančiame pasaulyje ir analizuojami nauji medijų vaidmenys visuomenėje. Tarpdisciplininis formatas paskatino gyvas diskusijas ir leido atrasti naujų požiūrio kampų į šiuolaikinę komunikaciją.
Daugiau sužinoti apie šį renginį, konferencijos tinklalapyje icconference.ktu.edu arba skaitykite daugiau straipsnyje Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje.
Ši konferencija – tai puikus pavyzdys, kaip KTU siekia skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir ugdyti mokslo potencialą globaliame kontekste. Tikimasi, kad ateityje šis renginys taps dar didesne platforma tarptautinėms akademinėms diskusijoms.
