Radijo spinduliuotę dažniausiai kelia įvairūs magnetiniai reiškiniai, pavyzdžiui elektringų dalelių judėjimas magnetiniame lauke. Trumpalaikiai spinduliuotės pokyčiai dažniausiai susiję su ekstremaliais reiškiniais ir milžiniškomis energijomis. Pavyzdžiui, sekundžių trukmės radijo žybsniai atskleidė mums pulsarus, o pastaraisiais metais – greituosius radijo žybsnius, o mėnesių trukmės – gama spindulių žybsnius.
Tarpiniai, minučių-valandų trukmės, laiko intervalai ištirti gerokai mažiau, tačiau pastaraisiais metais aptinkama ir tokios trukmės žybsnių. Jie dažniausiai atsikartoja periodiškai, todėl vadinami ilgo periodo trumpalaikiais radijo šaltiniais (long period radio transient, LPT). Dabar mokslininkai aptiko kol kas ilgiausio periodo LPT ir netgi greičiausiai nustatė jo šaltinį.
Nagrinėdami archyvinius duomenis, surinktus „Murchison“ plataus lauko masyvu Australijoje, tyrėjai aptiko pasikartojantį signalą, kuris kas beveik tris valandas sužibdavo 30-60 sekundžių. Kito radijo teleskopo „MeerKAT“ stebėjimai atskleidė, kad žybsniai stipriai poliarizuoti – didelė dalis bangų svyruoja ta pačia kryptimi, – o šviesis žybsnio metu nuolat svyruoja. Tokios savybės primena pulsarų žybsnius tik, žinoma, gerokai skiriasi trukmė. Regimųjų spindulių nuotraukose šaltinio padėtis sutampa su maža žvaigžde toli nuo Galaktikos disko, maždaug už pusantro kiloparseko nuo mūsų. Pati viena tokia žvaigždė niekaip negalėtų sukurti radijo žybsnių, taigi greičiausiai ji skrieja poroje su kita – turbūt baltąja nykštuke.
Kol kas tikslus mechanizmas, keliantis radijo žybsnius, nenustatytas, bet dabar astronomai bent jau turi aišku taikinį, kuriame ieškoti žinių apie jį. Tuo tarpu šio tyrimo autoriai ketina toliau analizuoti archyvinius „Murchison“ ir „MeerKAT“ duomenis ir juose ieškoti daugiau LPT šaltinių, kurie padės įminti šią, vieną naujausių, astronominę mįslę.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
