Mūsų Saulė kartais paleidžia žybsnių ar panašių trumpalaikių energingų įvykių. Bendrai jie vadinami Saulės aktyvumu, o jų dažnumas kinta cikliškai, 11 metų periodu. Dabartinis aktyvumo ciklas prasidėjo 2019 metais, o prieš porą metų jau pasitaikydavo rimtų audrų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2022 metų vasario 15 dieną kilo Saulės dalelių įvykis (Solar particle event) – išsiveržimas, kurio metu labai išaugo energingų dalelių – protonų, elektronų ir įvairių elementų branduolių – srautas. Įvykis stebėtas įvairiose Saulės sistemos vietose: orbitoje aplink žvaigždę, Žemėje ir net Marse.
Dabar pristatyta detali stebėjimų Marse analizė. Įvykio metu Marsą tiriančiuose aparatuose iš viso buvo keturi prietaisai, galintys matuoti energingų dalelių srautą. Trys iš jų skriejo orbitoje – Europos kosmoso agentūros TGO zonde, NASA MAVEN ir Kinijos „Tianwen-1“. Pastarojo detektorius jautrus energingiausioms dalelėms – iki 100 megaelektronvoltų (MeV. Elektrono rimties masė atitinka maždaug pusę MeV, protono ir neutrono – virš 900 MeV).
Apjungę žemesnės energijos MAVEN ir TGO stebėjimus su „Tianwen-1“, tyrimo autoriai pirmą kartą išmatavo energingų Saulės dalelių spektrą (energijos pasiskirstymą) Marso orbitoje. Kaip ir kitose vietose, taip ir čia spektras „užlinksta“ ties keliasdešimčia MeV: energijai didėjant iki šios ribos, dalelių srautas mažėja palengva, o ją viršijus – gerokai sparčiau. Žinodami šią informaciją, tyrėjai apskaičiavo, koks dalelių srautas turėjo pasiekti Marso paviršių.
Gautas rezultatas gerai dera su skaičiais, gautais ketvirtuoju prietaisu – dozimetru, įtaisytu marsaeigyje „Curiosity“. Tai rodo, kad mūsų turimi Marso atmosferos modeliai gerai aprašo energingų dalelių judėjimą nuo orbitos iki paviršiaus. Turėti tokius modelius svarbu planuojant žmonių misijas į Raudonąją planetą, nes energingos dalelės kelia didelį pavojų tiek astronautams, tiek įvairiai elektronikai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
