1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus. Spinduliuotės žiedai aplink planetą buvo pritvinkę energingų dalelių, savo gali nusileido tik Jupiterio spinduliuotės žiedams, tuo tarpu likusi Urano magnetosfera buvo praktiškai tuščia.
Iki šiol Uranas buvo laikomas visiška anomalija, o bandymai paaiškinti magnetosferos keistenybes – nesėkmingi. Bet dabar mokslininkai, panašu, rado sprendimą: „Voyager 2“ pro Uraną tiesiog praskrido netipiniu laiku, kai pro planetą buvo ką tik pralėkęs stiprus Saulės vėjo gūsis. Tyrimo autoriai išnagrinėjo „Voyager 2“ surinktus Saulės vėjo savybių duomenis ne tik skrydžio pro Uraną metu, bet ir anksčiau bei vėliau. Taip jie pastebėjo, kad Saulės vėjo tankis ir slėgis zondo aplinkoje tolydžio augo paskutines dvi paras prieš praskridimą pro Uraną. Savaitę-dvi prieš praskridimą tiek tankis, tiek slėgis buvo beveik 30 kartų mažesni, nei praskridimo metu.
Peržiūrėjus ilgesnius duomenis, apimančius maždaug po tris mėnesius prieš praskridimą ir po jo, aptikti aštuoni panašūs Saulės vėjo slėgio padidėjimai, kurie iš viso truko apie 5 % nagrinėjamo laiko. Taigi atrodo akivaizdu, kad „Voyager 2“ pataikė praskristi pro Uraną gana anomaliomis sąlygomis – planetos aplinkoje kaip tik siautė Saulės audra. Tokie įvykiai tikrai gali sustiprinti spinduliuotės žiedus ir išpūsti plazmą iš likusios magnetosferos dalies.
Šis atradimas įdomus ir tuo, kad suteikia visiškai kitokį kontekstą Urano magnetosferos tyrimams bei ateities misijos tenlink planavimui, ir tuo, kad leidžia daryti kitokias išvadas apie palydovų aktyvumą. Penkis didžiausius Urano palydovus dengia ledas; geologinis aktyvumas turėtų kartais išmesti vandens jonų į kosmosą, o šie – papildyti Urano magnetosferą. Neradus tokio reiškinio požymių „Voyager 2“ duomenyse, buvo manoma, kad Urano palydovai yra keistai neaktyvūs, priešingai nei, pavyzdžiui, Jupiterio ar Saturno.
Naujieji rezultatai leidžia grįžti prie įprastesnės interpretacijos. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
