Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
Lapkričio 21 d. 08:20
Ką turime nuveikti šiandien, kad taptume konkurencingesni ateities inovacijų srityje?
Lapkričio 20 d. 20:21
Su vietos trūkumu susiduria daugelis „Gmail“ naudotojų: pateikiame paprastas gudrybes, kurios leis išspręsti opią problemą
Lapkričio 20 d. 17:34
Sukčiai platina netikras nuorodas, prisidengdami Lietuvos prekių ženklais
Lapkričio 20 d. 14:31
Odos vėžio nustatymas naminiams gyvūnams – KTU doktorantė siekia sukurti diagnostinę metodiką pasitelkiant DI
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos

Publikuota: 2024-11-14 15:23
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Negalite nustoti tikrinti telefoną, net jeigu jokių svarbių pranešimų nelaukiate? Kaltinkite savo smegenis. Kalifornijos Berkeley universiteto Walterio Haaso verslo mokyklos mokslininkų tyrimas parodė, kad informacija veikia dopaminą gaminančią smegenų atlygio sistemą taip pat, kaip pinigai, narkotikai ar maistas.

Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Smegenims informacija – tai apdovanojimas, nepriklausomai, ji naudinga ar bevertė“, – sako docentas Ming Hsu, neuroekonomistas, kurio tyrimuose naudojama funkcinė magnetinė tomografija (fMRT), psichologinė teorija, ekonomikos modeliavimas ir mašininis mokymasis. „Ir lygiai taip pat, kaip mūsų smegenims patinka tuščias kalorijas iš nesveiko maisto, jos gali pervertinti informaciją, keliančią mums malonius pojūčius, nors ir visiškai nenaudinga – tai, ką kai kas gali pavadinti tuščiu smalsumu“.

Darbas, kurio autoriai yra Hsu ir aspirantas Kenji Kobayashi, Pensilvanijos universiteto daktaras, rodo, kad smegenys pertvarko informaciją į tą pačią bendrą skalę, kaip ir pinigai.

„Mums pirmą kartą pavyko pademonstruoti, kad informacijai ir pinigams egzistuoja bendras neuroninis kodas, kas atveria kelią link įvairiausių įdomių klausimų apie tai, kaip žmonės vartoja, o kartais ir persisotina informacija“, – sako Hsu.

Darbo pagrindas yra smalsumo ir jo atsispindėjimo smegenyse tyrimas. Jei ekonomistai linkę smalsumą vertinti kaip priemonę pasiekti tikslą, vertingą tuomet, kai jis gali suteikti apsispręsti padedančią informaciją, psichologai jau seniai smalsumą laiko įgimta motyvacija, kuri pati savaime gali paskatinti veiksmus. Pavyzdžiui, sporto sirgaliai gali tikrinti žaidimo lažybų koeficientus, net jei patys ir neketina lažintis. Kartais norime ką nors sužinoti vien tam, kad sužinotume.

„Mūsų tyrimas pabandė atsakyti į du klausimus. Visų pirma, ar galima sutaikyti ekonomikos ir psichologijos pažiūrį į smalsumą, arba kodėl žmonės ieško informacijos? O antra, kaip smalsumas atrodo smegenyse?“ – sako Hsu.

Norėdami geriau suprasti smalsumo neurobiologiją, tyrėjai skenavo azartinius žaidimus žaidžiančių žmonių smegenis. Kiekvienam dalyviui buvo siūloma žaisti įvairiose loterijose, ir jis turėjo nuspręsti, kiek jis pasirengęs sumokėti, kad daugiau sužinotų apie šansus laimėti.

Kai kuriose loterijose informacija buvo vertinga – pavyzdžiui, kažkada tai, kas atrodė menkai tikėtina, pasirodydavo teisinga. Kitais atvejais informacija nebūdavo ypatingai vertinga, pavyzdžiui, kai laimėjimas būdavo visai mažas. Tiriamieji dažniausiai rinkdavosi racionaliai, remdamiesi ekonomine informacijos verte (tai yra, kiek pinigų ji galėjo padėti laimėti). Tačiau tai nepaaiškino visų jų sprendimų: žmonės linkę pervertinti informaciją bendrai, ir ypač – loterijose su dideliais laimėjimais. Pasirodė, kad esant didesniems statymams, žmonių noras gauti informaciją padidėdavo, net jeigu ji niekaip neveikė jų sprendimų.

Tyrėjai nustatė, kad tokį elgesį galima paaiškinti tik modeliu, kuriame atsižvelgiama ir į ekonominius, ir į psichologinius informacijos paieškos motyvus. Žmonės pirkdavo informaciją, remdamiesi ne tik faktine jos nauda, bet ir jos naudos lūkesčiais, nepriklausomai nuo to, ar ji naudinga. Pasak Hsu, tai panašu į norą sužinoti, ar gavome puikų darbo pasiūlymą, net jei neketiname jo priimti.

„Laukimas sustiprina kieno nors gero ar blogo įspūdį, o malonesnio atlygio lūkestis informaciją daro dar vertingesnę“, – sakė jis.

Kaip smegenys reaguoja į informaciją? Išanalizavę fMRT skenus, tyrėjai išsiaiškino, kad informacija apie šansus žaidimuose aktyvavo tas smegenų sritis, dalyvaujančias vertinime (dryžuotasis kūnas (striatum) ir ventromedialinė prefronatlinė žievė, arba vmPFC) – tos pačios dopaminą gaminanios smegenų zonos, kurios aktyvuojasi, gavus atlygį nuo maisto, pinigų ir daugelio narkotikų. Tai vyko nepriklausomai nuo to, ar buvo informacija naudinga ir ar ji keitė pirminį žmogaus sprendimą ar ne.

Paskui tyrėjams pavyko nustatyti, kad smegenys naudoja tą patį neuroninį kodą informacijai tiek apie loterijų šansus, tiek ir įvertinimui ar pinigams. Taip jie galėjo tirti smegenų reakcijos į įvairias pinigų sumas, o paskui klausti ar galima tą patį kodą panaudoti numatyti, kiek žmogus sumokės už informaciją. Kitaip tariant, lygiai taip pat, kaip galime nustatyti tokių nepalyginamų dalykų, kaip paveikslo, kepsnio pietums ir atostogų rinkos kainą, smegenys konvertuoja informacijos siekį, smalsumą į tą patį bendrą kodą, kurį jos naudoja pinigams ir kitiems konkretiems atlygiams, sakė Hsu.

„Mes galime žvilgtelėti į smegenis ir nustatyti, kaip stipriai žmogus nori gauti tą ar kitą informaciją, o paskui paversti šį smegenų aktyvumą pinigų sumomis“, – sakė jis. Nors šis tyrimas tiesiogiai nesusijęs su pernelyg dideliu skaitmeninės informacijos vartojimu, tas faktas, kad informacija aktyvuoja atlygio sistemą smegenyse, yra būtina priklausomybės atsiradimo sąlyga. „Tai, kad mūsų smegenys reaguoja į malonaus atlygio lūkestį, yra svarbi priežastis, kodėl žmonės reaguoja į masinančios antraštes“.

Kaip ir nesveiko maisto atveju, tai gali būti situacija, kai ankstesni adaptyviniai mechanizmai dabar panaudojami, kai maistas prieinamas lengviau, nei bet kada. Informacijos gausa kai kuriuos iš mūsų irgi įginė į evoliucinius spąstus, kai smegenys, pripratusios brandinti bet kokią informaciją jos deficito metu, atsiduria civilizacijoje su internetu.

Nuoroda: Kenji Kobayashi and Ming Hsu. „Common neural code for reward and information value“. PNAS, 2019. https://doi.org/10.1073/pnas.1820145116


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?

Planetų atmosferose dažnai aptinkame ašigalinius sūkurius. Jų yra ir Žemėje – juos riboja ašigalinės sraujymės, atskiriančios šaltą ašigalių orą nuo ramesnio vidurinių platumų, – ir dujinėse planetose. O ar yra kas nors panašaus Saulėje?

Krovinių svaidymas iš Mėnulio

Kai žmonės pradės masiškai gyventi Mėnulyje, iš jo į orbitą dažnai reikės pakelti įvairių krovinių. Tai gali būti tiek naudingos iškasenos, tiek pramonės produktai, tiek elementarūs siuntiniai į Žemę ar orbitines stotis.

2024 m. lapkritis
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
 Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024 m. spalis
2024-10-30 10:26
Prasilenkiantys magnetiniai laukai Saulėje
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama