2018 metais Marse nusileido NASA zondas „InSight“ – pirmasis zondas, skirtas kitos planetos gelmių procesams tirti. Vienas iš jo prietaisų buvo jutiklis, skirtas matuoti šilumos tėkmę per Marso plutą. Prietaisas turėjo įsigręžti penkis metrus į planetos plutą; deja, pavyko pasiekti tik 40 centimetrų gylį. Nepaisant to, surinkti duomenys padeda atskleisti daug įdomybių apie Marso plutą.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Naujame tyrime pristatoma šių duomenų analizė. Pirmasis įdomus rezultatas – vos 20 cm gylyje po paviršiumi plutos temperatūra varijuoja vos 5-7 laipsniais per dieną ir 13 laipsnių kintant metų laikams; tuo tarpu oro, kaip ir paviršiaus uolienų, temperatūra dieną gali būti 110-130 laipsnių aukštesnė, nei naktį. Kitaip tariant, Marso pluta yra puikus šiluminis izoliatorius. Temperatūros skirtumas tarp paviršiaus ir 20-40 cm gylio žiemą bei pavasarį yra toks, kad apie 10 valandų per parą viršutiniame plutos sluoksnyje gali kondensuotis labai druskingi skysčiai. Vandeniui garuojant auganti druskų koncentracija paverčia plutą labai kieta ir trapia; tyrimo autorių teigimu, ji primena floristinę kempinę, dažnai naudojamą kaip pagrindą komponuojant gėles. Tai gali paaiškinti ir gerą šiluminę izoliaciją bei plutos kietumą, kuris sutrukdė jutikliui pasiekti numatytąjį gylį. Šios žinios padės ateityje planuojant misijas į Marso paviršių, ypač tas, kuriose dalyvaus žmonės ir kurių metu reikės Marse pastatyti įvairius statinius.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
Paieška archyve
