Šiauriniame Marso pusrutulyje plyti milžiniška, kone pusę planetos apimanti, žemuma. Seniai galvojama, kad ten kadaise buvo vandenynas, tačiau iki šiol įrodymai buvo nevienareikšmiai, paremti daugiausiai stebėjimais iš orbitos. Dabar Kinijos marsaeigio Žurong komanda paskelbė duomenis, kurie gerokai sustiprina šią hipotezę.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Marsaeigis Raudonojoje planetoje nusileido 2021 metais ir nuo tada tyrinėja šiaurinę Utopijos lygumą. Jau ankstesnė Žurong duomenų analizė atskleidė paviršiaus struktūrų marsaeigio aplinkoje, kurios greičiausiai susidarė veikiant vandeniui. Naujojo tyrimo autoriai šią analizę praplėtė, išnagrinėjo visas marsaeigio atsiųstas nuotraukas ir tų pačių regionų nuotraukas, darytas iš orbitos, ir aptiko daug daugiau įrodymų, kad tose vietose buvo vandens. Ir ne šiaip vandens, o įvairių jo telkinių, kuriuos skiria topografiniai kontūrai – skardžiai ir panašios ribos. Taigi greičiausiai Žurong važinėja senovinio didelio vandens telkinio pakrante, kurią kartais skalavo bangos, o kai kurios vietos buvo padengtos įvairaus gylio vandens sluoksniu. Uolienose matyti įvairių vandens poveikio požymių – nuosėdinių uolienų ir sluoksnių, kitas uolienas dengiančių nuosėdų, išgraužų ir panašių.
Tyrėjai pasiūlė ir galimą regiono vandenų vystymosi istoriją. Vandens telkinys čia atsirado prieš 3,65-3,68 milijardo metų, potvynio metu. Vėliau tvindymas tęsėsi ir vanduo gilėjo beveik 200 milijonų metų, o prieš 3,4 milijardo metų pradėjo nykti, kol dingo visiškai. Visgi tyrimo autoriai pabrėžia, kad šis atradimas nėra galutinis įrodymas, kad Marse būta vandenyno. Norint tą teigti užtikrintai, reikės iš Marso pargabenti uolienų mėginių ir ištirti juos laboratorijose Žemėje.
