Išmatavę, kiek susilpnėjo žvaigždės šviesa, galime apskaičiuoti planetos spindulį, o išmatavę žvaigždės spektro pokyčius – planetos atmosferos sandarą. Visgi abiejų skaičiavimų tikslumas labai priklauso nuo to, kaip gerai nustatome žvaigždės savybes. Naujame tyrime mokslininkai parodė, kad žvaigždžių šviesio kitimas gali gerokai iškreipti planetų tyrimų rezultatus.
NASA zondas „InSight“, keletą metų tyręs Marso drebėjimus, aptiko gausybę virpesių. Kai kuriuos jų sukėlė vėjas, bet juos atskirti palyginus lengva. Drebėjimus, kurie zondą pasiekė per planetos plutą, gali sukelti du reiškiniai: tektoniniai procesai arba meteoroidų smūgiai.
Jau seniai žinoma, kad greitasis vėjas daugiausiai sklinda iš Saulės vainiko „skylių“ – zonų, daugiausiai arti žvaigždės ašigalių, kur Saulę gaubianti reta plazma pranyksta. Tačiau buvo neaišku, kaip dalelės pakyla nuo Saulės paviršiaus, kas joms duoda pirminį impulsą.