Praeitą savaitę, pirmadienio popietę Lietuvos laiku, į kosmosą sėkmingai pakilo Europos kosmoso agentūros misija „Hera“. Jos tikslas – asteroidas Dimorfas, kurį prieš dvejus metus sėkmingai pamušė NASA zondas DART.
Nors oro sąlygos – artėjantis uraganas Miltonas – bei ankstesnės problemos su „Falcon 9“ raketa-nešėja grasino skrydžiui, galiausiai buvo nuspręsta jo neatidėti ir pakilimas iš Kanaveralo kyšulio įvyko be anomalijų. „Heros“ užduotis, po dvejų metų kelionės pasiekus dvinarę Didymo-Dimorfo sistemą, bus išnagrinėti DART smūgio pasekmes iš arti.
Kitąmet praskridusi pro Marsą ir pasisėmusi greičio, „Hera“ taikinį turėtų pasiekti 2026-ųjų pabaigoje. Pradžioje ji turėtų įeiti į maždaug 30 kilometrų nuotolio orbitą aplink abu kūnus, vėliau priartėti iki mažiau nei kilometro.
Bent šešis mėnesius truksiančių stebėjimų metu bus fotografuojamas tiek Dimorfas, tiek didesnysis asteroidas Didymas, tiek jų aplinka, kurioje vis dar gali skrajoti nuo Dimorfo pakeltos uolienų nuolaužos.
Kartu su „Hera“ skrenda ir du mažesni zondai, kurie atsiskirs ir lėks dar arčiau asteroido paviršiaus. Vienas jų radaro spinduliuote nagrinės netgi popaviršinį Dimorfo sluoksnį. Galiausiai abu mažieji zondai bandys nusileisti ant Dimorfo, o „Hera“ – ant Didymo.
DART misijos tikslas buvo išbandyti galimai pavojingų asteroidų nukreipimo technologiją. Po smūgio Dimorfo orbita sutrumpėjo nuo maždaug 12 iki maždaug 11,5 valandos; taip buvo įrodyta, kad tokiu santykinai paprastu būdu galima saugiai pakreipti asteroidą. Tačiau svarbu – ir, žinoma, įdomu – išsiaiškinti, kokio dydžio krateris buvo paliktas, ar daug didelių uolienų pakilo į kosmosą, kokios uolienos atsidengė kraterio dugne, kiek išmestų uolienų pataikė į Didymą, ir įvairiausias kitas detales. Taip ne tik sužinosime daug naujų dalykų apie asteroidus, kurie atspindi Saulės sistemos planetas formavusią medžaigą, bet ir galėsime dar saugiau planuoti Žemės gynybos misijas, kai jų prireiks iš tiesų.
