Praeitą savaitę sulaukėme dar vieno pirmo karto kosminių skrydžių istorijoje. Pirmą kartą į atvirą kosmosą išėjo civiliai, nepraėję jokių specifinių astronautų mokymų. Tai buvo „SpaceX“ misijos „Polaris Dawn“ dalis.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Keturių žmonių įgula į kosmosą pakilo antradienį ir nuskriejo net į 1400 kilometrų aukštį. Tai didesnis atstumas nuo Žemės, nei žmonės lankėsi kada nors po „Apollo“ misijų pabaigos. Ketvirtadienį misijos finansuotojas, milijardierius Jaredas Isaacmanas, ir kita misijos narė Sarah Gillis išėjo į atvirą kosmosą. Per dvi valandas trukusią operaciją jie paeiliui trumpam paliko kapsulę ir išbandė naujoviškų skafandrų lankstumą. Tiesa, visą laiką ne tik buvo prisirišę prie kapsulės, bet ir fiziškai laikėsi jos įsikibę ranka ar koja.
Operacijos metu kiti du įgulos nariai irgi dėvėjo skafandrus, nes visas kapsulės vidus buvo vakuume, mat „Crew Dragon“ kapsulė, naudota misijai, neturi šliuzo, o tik paprastas viengubas duris, skirtas perėjimui į Tarptautinę kosminę stotį.
Sekmadienį misija sėkmingai nusileido į Meksikos įlanką netoli Floridos krantų.
„Polaris Dawn“, taip pavadinta dėl kapsulės orbitos, praeinančios virš Žemės ašigalių, nebuvo vien smagus milijardieriaus pasiskraidymas su draugais. Skrydžio metu vykdyti įvairūs moksliniai eksperimentai. Pavyzdžiui, kiekvienas astronautas kas rytą rinko šlapimo mėginius, kurie vėliau bus analizuojami nustatant kalcio kiekį ir tikrinant, kiek išauga inkstų akmenų rizika.
Mikrogravitacijos sąlygomis žmonių kaulai greitai ima netekti kalcio, kurį išneša kraujas, tačiau kalcio perteklius gali sąlygoti inkstų akmenų susidarymą. Anksčiau šių procesų stebėjimui astronautai rinkdavo ir analizuodavo visą šlapimą per 24 valandų stebėjimo laikotarpį, bet nauji tyrimai ligoninėse rodo, kad turėtų užtekti tik pirmojo šlapimo po miego periodo – būtent tą ketinama patikrinti kosmoso kontekste.
Kitas bandymas – prietaisas, padėsiantis stebėti azoto burbuliukų susidarymą kraujyje, kai iš kapsulės ištraukiamas oras ir staiga nukrenta slėgis. Taip pat astronautai rinko biologinius mėginius, kurie bus tiriami siekiant pagilinti žinias apie kosminės spinduliuotės poveikį sveikatai, ir naudojo eksperimentinius lazerinės komunikacijos prietaisus.
