Kada Mėnulyje paskutinį kartą veržėsi ugnikalniai? „Apollo“ misijų pargabentuose mėginiuose buvo aptikta 2,8-2,9 milijardų metų senumo vulkaninių uolienų, vėliau „Chang’e-5“ misijos duomenys atskleidė dviejų milijardų metų senumo vulkaninių bazaltų egzistavimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iki šiol tai buvo jauniausi žinomi panašūs dariniai. Bet dabar mokslininkai aptiko įrodymų, kad magma Menulyje liejosi vos prieš 120 milijonų metų. Atradimas padarytas nagrinėjant to paties „Chang’e-5“ pargabentuose mėginiuose randamus stiklo rutuliukus.
Jie susidaro, kai didelis karštis išlydo uolienas. Taip gali nutikti tiek ugnikalnių išsiveržimų, tiek asteroidų smūgių metu. Tačiau vienu ir kitu būdu pagaminti rutuliukai skiriasi.
Ištyrę daugiau nei tris tūkstančius rutuliukų, mokslininkai aptiko tris, kurių tekstūra ir cheminė sudėtis rodo juos esant vulkaninės kilmės. Urano ir švino izotopais paremtas radioaktyvusis datavimas atskleidė jų amžių – 123 milijonai metų, su 15 milijonų paklaida.
Vietos, kur įvyko išsiveržimas, nustatyti neįmanoma, nes rutuliukus vėlesni asteroidų smūgiai galėjo nunešti labai toli nuo susidarymo vietos. Taigi gali būti, kad bent kokį vieną kartą dinozaurai galėjo matyti raudonuojantį Mėnulio veidą.
Paieška archyve
