Piliečių mokslo iniciatyvos jau daugiau nei 15 metų yra svarbi astronominių – ir ne tik – tyrimų dalis. Tai įvairūs projektai, kurių metu entuziastingi mėgėjai prisideda prie didelių duomenų rinkinių analizės, kurią sudėtinga ar net neįmanoma atlikti automatizuotai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirmasis toks projektas buvo „Galaxy Zoo“, skirtas nustatyti galaktikų formoms. Po kurio laiko pradėtas projektas „Planet Hunters“, kuriame entuziastai nagrinėjo iš pradžių „Kepler,“ o vėliau ir TESS teleskopo duomenis, ieškodami planetų.
Artimiausiu metu piliečių mokslo svarba egzoplanetų paieškai ir tyrimams tik didės. Po trejų metų darbą turėtų pradėti Nancy Grace Roman kosminis teleskopas, kiek vėliau – Habitable Worlds Observatory (HWO), kurie abu surinks beprecedentiškai didelį kiekį duomenų apie egzoplanetas.
Roman turėtų aptikti daugybę egzoplanetų tiesioginėmis nuotraukomis, tranzitų ir gravitacinio lęšiavimo metodais, o HWO analizuos jau žinomų planetų atmosferas ir kitas svarbias savybes. Kaip ir dauguma kitų šiuolaikinių observatorijų, abi šios surinks gerokai daugiau duomenų, nei galėtų apdoroti mokslininkai. Automatizuoti algoritmai palengvina darbą, tačiau jais ieškoti patogu to, ką tikimės atrasti. Būtent netikėtų atradimų siekis skatina misijų organizatorius skirti vis daugiau dėmesio piliečių mokslui.
Piliečiai entuziastai netgi dalyvauja HWO misijos planavime, taigi ši misija bus bene pirmoji, kuri įtraukia piliečių mokslo galimybes nuo pat pirmųjų žingsnių. Greičiausiai entuziastai dirbs ne vieni – jiems talkins automatizuoti mašininio mokymo ir panašūs algoritmai. Taip bus galima dar pagausinti atradimų kiekį ir greitį, nes algoritmai padės rasti tai, ką jau žinome, o žmonės – išskirti tai, ko dar nematėme.
Prisidėti prie šių ir kitų kosminių piliečių mokslo iniciatyvų galima NASA piliečių mokslo portale.
