Marsaeigis „Perseverance“, tyrinėjantis kadaise egzistavusio ežero dugną Jezero krateryje, daugiausiai ieško įvairių organinių junginių. Nors jas gali sukurti toli gražu ne vien biologiniai procesai, organinės molekulės dažnai yra būtent biocheminių reakcijų produktai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per ketverius metus, kuriuos „Perseverance“ jau praleido Raudonojoje planetoje, jis atrado ne vieną įdomią uolieną. Dabar atrasta matyt įdomiausia iš visų ligšiolinių. „Čejavos krioklių“ (Cheyava Falls) uolienoje, maždaug metro dydžio strėlės antgalio formos atbrailoje, pastebėti pėdsakai cheminių reakcijų, kurios Žemėje dažniausiai rodo mikroorganizmų egzistavimą. Tiesa, pačios reakcijos nėra biocheminės prigimties.
Uoliena, pavadinta pagal krioklį Didžiajame kanjone JAV, yra dryžuota – įprastus Marso paviršiui rausvus hematito mineralus vagoja baltos kalcio sulfato gijos. Pažvelgus į uolieną iš arčiau, pastebėta, kad hematite pilna maždaug milimetro dydžio netvarkingų balzganų dėmelių, apjuostų juodais ratilais. Pastaruosiuose yra geležies ir fosfatų.
Žemėje tokios dėmelės susidaro, kai hematitas dalyvauja cheminėse reakcijose ir iš jo išsiskiria gryna geležis bei fosfatai; pats hematitas tuo metu pabąla. Šios reakcijos įprastai yra egzoterminės ir suteikia energijos mikroorganizmams – būtent dėl to Žemėje jų požymiai dažniausiai randami kartu su mikrobų fosilijomis.
Aprašytos savybės rodo, kad Čejavos krioklių uoliena galėjo susiformuoti dviem etapais: pradžioje kaip nuosėdinis hematito kupinas sluoksniuotas akmuo, o vėliau tekantis vanduo, skverbdamasis pro sluoksnius, sukūrė sulfato gijas. Tačiau šiose gijose aptikta dar viena įdomybė – milimetrų dydžio olivino granulės. Olivinas formuojasi magmoje, kitaip tariant, labai aukštoje temperatūroje. Taigi galimas ir toks scenarijus, kad uolieną formavusios reakcijos vyko gerokai aukštesnėje temperatūroje, nei tinkama mums suvokiamai gyvybei.
Deja, „Perseverance“ galimybių nepakanka išsiaiškinti, kuris scenarijus teisingesnis. Tačiau marsaeigis išgręžė uolienos mėginį – jau 21-ąjį – ir supakavo jį vėlesniam pargabenimui į Žemę. Mėginių parskraidinimo misija numatoma maždaug 2030 metais, taigi atsakymų reikės palaukti bent iki tada.
