Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) stebėjimai leido aptikti įdomių į mūsiškę panašios atmosferos požymių planetoje, skriejančioje aplink palyginti netolimą žvaigždę. Tikėtina, kad ši planeta yra vėsesnė už Žemę, bet šiltesnė už Marsą ir galbūt tinkama gyvybei, skelbia „IFLScience“.
Dvi LHS 1140b planetos pusės ir Žemė / B. Gougeono / Monrealio universiteto nuotr.
Planeta LHS 1140b kelia susidomėjimą nuo pat jos atradimo 2017 m. ir net buvo pavadinta „geriausia vieta ieškoti gyvybės už Saulės sistemos ribų“. LHS 1140b spindulys maždaug 70 proc. didesnis už mūsų planetos spindulį. Tai reiškia, kad ji gali būti superžemė, sudaryta iš uolienų, ledo ir vandens mišinio, arba subneptūnas, sudarytas iš dujų.
Tačiau šios planetos tankis yra šiek tiek mažesnis už Žemės tankį, o pernai gruodį JWST atlikti stebėjimai nerado jokių požymių, kad ją gaubia vandeniliu prisotinta atmosfera, kurios būtų galima tikėtis iš dujinės planetos. Tad labiausiai tikėtinas mažesnio tankio paaiškinimas – 10–20 proc. jos masės sudaro vanduo, o likusią dalį – uolienos ir metalas, kaip Žemėje. Vanduo tikriausiai būtų skysto būvio ir ledo mišinys ir nors jų santykis nėra žinomas, tai gera pradžia ieškant gyvybės.
Dabar naujausi tyrimai atskleidžia, jog ši planeta turi atmosferą, kuri gali būti labai panaši į mūsiškę.
„LHS 1140b yra viena iš tinkamiausių mažų egzoplanetų gyvybės zonoje, kurią galbūt gaubia tanki atmosfera, ir galbūt mes ką tik radome įrodymų, kad šiame pasaulyje yra oro“, – teigė Monrealio universiteto profesorius Ryanas MacDonaldas. Surinktas spektras labiausiai atitinka azoto prisotintą atmosferą, tokią kaip Žemės, tačiau, kaip rodo R. MacDonaldo pareiškime juntamas neapibrėžtumas, galimi ir kiti paaiškinimai. Norint tai patvirtinti, JWST turės daugiau kartų stebėti LHS 1140b.
„Tai pirmas kartas, kai gyvybės zonoje esančioje uolėtoje ar ledo turtingoje egzoplanetoje pastebėjome atmosferos užuominų. Atmosferų aptikimas mažuose uolėtuose pasauliuose yra pagrindinis JWST tikslas, tačiau jų požymius pastebėti kur kas sunkiau nei milžiniškų planetų atmosferas“, – sakė R. MacDonaldas.
Nors manoma, kad LHS 1140b savo sudėtimi ir temperatūra bent apytiksliai primena Žemę, ji labai skiriasi vienu aspektu. Planeta beveik neabejotinai sukasi sinchroniškai su savo saule, nes viena jos pusė visada nukreipta į raudonąją nykštukę LHS 1140, o kita – į išorę, į begalinę tamsą. Jei jos žvaigždė būtų ryškesnė, viena planetos pusė galėtų būti per karšta nuolatiniam gyvenimui, o kita – nuolat įšalusi, todėl liktų tik siauras žiedas, kuriame galėtų išsilaikyti skystas vanduo.
Tačiau jei atmosferoje nėra daug galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, labiau tikėtina, kad didžioji LHS 1140b dalis yra sukaustyta ledo, o skystas vandenynas yra sutelktas pusėje, kuri atsukta į žvaigždę. Apskaičiuota, kad šis vandens telkinys galėtų būti maždaug pusės Atlanto vandenyno dydžio, o centre, kur žvaigždė yra tiesiai virš jo, jis galėtų įkaisti iki 20 °C temperatūros.
Tyrimas: https://arxiv.org/abs/2406.15136
