Pernai rugsėjį NASA zondas „Osiris-Rex“ į Žemę pargabeno asteroido Bennu uolienų mėginį. Dabar paskelbti pirmieji 120 gramų uolienų granulių analizės rezultatai. Daugelis jų savybių atitinka tai, ko mokslininkai ir tikėjosi.
Dauguma granulių yra dulkelės, mažiausios – mažesnės nei mikrometro. Yra ir didesnių akmenukų, didžiausias siekia 3,5 cm. Mineralinė sudėtis – magnetitas, karbonatai, organiniai junginiai, nehidrinti silikatai – atitinka nuotolinių stebėjimų metu gautus duomenis.
Taip pat rasta ir hidruotų filosilikatų, kurie patvirtina, kad asteroido medžiaga kadaise buvo skystame vandenyje. Apskritai pagrindiniai mineralai mėginyje yra molingi ir primena randamus vandenynų dugno kalnagūbriuose Žemėje.
Tarp jų aptikta ir magnio-natrio fosfatų. Šis radinys labai netikėtas, nes tokių mineralų nebuvo matyti nuotoliniais stebėjimais. Be to, šie fosfatai tirpūs vandenyje ir yra labai svarbūs visai žemiškai gyvybei.
Panašių mineralų aptikta ir kito asteroido, Ryugu, mėginyje, kurį į Žemę pargabeno Japonijos misija „Hayabusa2“, tačiau Bennu mėginio fosfatų granulės daug didesnės ir grynesnės. Kyla klausimas, kaip jos galėjo susiformuoti. Vien drėgmės ar nedidelio vandens kiekio tam greičiausiai nepakako.
Taigi gali būti, kad Bennu kadaise atskilo nuo kūno, kuris Saulės sistemos pradžioje turėjo vandenyną.
Apie tokius objektus ir jų savybes daug žinių duos ir šio mėginio tolesni tyrimai; jame tarp kitų sudedamųjų dalių yra ir dalelių, senesnių už Saulės sistemą, t. y. egzistavusių dar tada, kai čia buvo tik protoplanetinis diskas, ir nepakitusių jungiantis prie asteroidų ar stambesnių kūnų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Meteoritics & Planetary Science“.
