Tolimoje praeityje Marse buvo daug skysto vandens. Dabar paviršiuje jo nebelikę, bet gali egzistuoti vandens telkiniai kur nors gelmėse. Žemėje popaviršinio vandens paprastai ieškoma radaru, kurio spinduliai prasiskverbia bent kelis šimtus metrų gilyn.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bet Marso vandens telkiniai gali būti dar giliau, taigi radaras nebūtinai padės juos aptikti. Naujame tyrime pasiūlytas kitoks metodas, paremtas Marso drebėjimų analize.
Kai planetos drebėjimų bangos sklinda pro požeminį vandens rezervuarą, vanduo ir uolienos reaguoja skirtingai. Tarpusavio trintis sukuria elektromagnetines bangas, kurias galima užfiksuoti paviršiuje. Žemėje toks reiškinys netinka vandens rezervuarų paieškai, nes čia vandens daug visur, todėl daugybė skirtingų signalų susilieja tarpusavyje. Tuo tarpu Marse, kur pluta sausa, signalas iš gelmių turėtų atsklisti beveik nepakitęs.
Mokslininkai sumodeliavo, kokius signalus sukurtų skirtingi drebėjimai, kirsdami skirtingų savybių rezervuarus. Taip jie nustatė, kad rezervuaro gylis po paviršiumi, storis bei tūris turi didelę įtaką signalo formai, o vandens druskingumas bei kitos priemaišos – amplitudei.
Nagrinėjant vieno drebėjimo signalus galima aptikti net ir keletą rezervuarų. Kuo didesnis atstumas tarp drebėjimo šaltinio ir detektoriaus, tuo daugiau informacijos galima išgauti tiek apie rezervuarą, tiek apie patį drebėjimą, nes skirtingo pobūdžio bangos, sklisdamos didelį atstumą, atsiskiria.
Šie rezultatai bus naudingi tiek analizuojant jau surinktus InSight zondo duomenis, tiek ateityje, kai į Marsą bus nusiųsti kiti seismometrai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „JGR Planets“.
