JAV atliktas tyrimas rodo, kad kosminės kelionės vyrų astronautų imuninę sistemą veikia labiau nei moterų, o sugrįžus į Žemę ilgiau užtrunka, kol jos veikla atsistato, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Niujorko „Weill Cornell Medicine“ medicinos mokyklos fiziologijos profesoriaus Christopherio Masono vadovaujama mokslininkų grupė ištyrė, kaip į kosminį skrydį reagavo dviejų civilių vyrų ir dviejų moterų, per 2021 m. „SpaceX Inspiration4“ misiją apskridusių aplink Žemę, imuninė sistema.
Jie nustatė, kad astronautams grįžus iš kosmoso jų kraujyje pasikeitė 18 specifinių baltymų, susijusių su uždegimu, senėjimu ir raumenų būkle, kiekis. Taip pat pakito ir genų raiška jų imuninėse ląstelėse.
Vėliau duomenys buvo palyginti su kitų 64 astronautų duomenimis. Tyrimas parodė, kad kai kurių uždegiminių baltymų atveju vyrų imuninės sistemos veikla pakito labiau nei moterų, o sugrįžus į Žemę jai užtruko ilgiau sugrįžti į normalią būseną. Vienas iš paveiktų baltymų buvo fibrinogenas, kuris yra labai svarbus kraujo krešėjimui.
„Apibendrinę iki šiol gautus duomenis matome, kad vyrų genų reguliavimas ir imuninė reakcija jautriau reaguoja į kosminį skrydį, – rašo mokslininkai. – Norint patvirtinti šias tendencijas, reikės atlikti daugiau tyrimų, tačiau gauti rezultatai gali turėti įtakos astronautų atsigavimo laikui ir galbūt įgulos formavimui, pavyzdžiui, atrenkant daugiau moterų į didelio aukščio, Mėnulio ir giliojo kosmoso misijas.“
Neaišku, kodėl moterys gali būti atsparesnės skrydžiams į kosmosą nei vyrai, tačiau Ch. Masono teigimu, tai gali būti susiję su jų organizmo gebėjimu priimti nėštumo keliamus iššūkius. „Gebėjimas toleruoti didelius fiziologijos ir skysčių dinamikos pokyčius gali būti labai naudingas ne tik nėštumo metu, bet ir fiziologiniu lygmeniu suvaldant skrydžio į kosmosą keliamą stresą“, – sakė jis.
„NASA jau ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje norėtų pradėti skraidinti žmones aplink Raudonąją planetą, tačiau kitame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Communications“, keliama rimtų abejonių dėl tokios ilgos giliojo kosmoso misijos saugumo. Londono universitetinio koledžo mokslininkų vadovaujama tarptautinė tyrėjų grupė imitavo pelėms galaktikos kosminių spindulių poveikį ir nustatė, kad dozė, kurią žmonės gali gauti kelionės į Marsą metu, gali sukelti nuolatinį inkstų pažeidimą, todėl, neapsisaugojus nuo jų poveikio, grįžtantiems astronautams gali prireikti dializės.
Tyrimai: https://www.nature.com/articles/s41467-024-49211-2, https://www.nature.com/articles/s41467-024-49212-1.