2019 metų pradžioje zondas „New Horizons“ praskrido pro Arrokoth – nedidelį kūną Kuiperio žiede. Kol kas tai yra tolimiausias Saulės sistemos objektas, kurį iš arti stebėjo žmonių zondas. Viena įdomesnių jo savybių – raudonas paviršius.
 Arrokoth nuotr. / NASA nuotr. |
|---|
Spektre matyti metanolio pėdsakų, tačiau vien metanolis tokios spalvos nepaaiškina. Taigi buvo padaryta išvada, kad Arrokoth paviršių dengia įvairūs metanolio sąveikos su spinduliuote ir energingomis dalelėmis produktai – tolinai. Dabar mokslininkai eksperimentiškai nustatė detalias tų produktų sandaras ir savybes.
Pagaminę metanolio ledo mėginius, jie atšaldė juos iki 40 kelvinų – maždaug tokia yra Arrokoth paviršiaus temperatūra. Tada apšaudė juos energingomis dalelėmis, kurių savybės maždaug atitinka galaktinius kosminius spindulius – energingų elektronų, protonų ir sunkesnių jonų srautą, kuris pasiekia Saulės sistemą iš už jos ribų. Išmatavę gautų junginių atspindžio spektrą, jie nustatė, kad toks procesas gali paaiškinti Arrokoth paviršiaus spalvą.
Tada tyrėjai išnagrinėjo, kokie gi junginiai susidarė, ir rado įvairių cukrų, įskaitant ribozę bei gliukozę, bei aromatinių angliavandenilių. Cukrų molekulės turėjo iki šešių anglies atomų, o aromatiniai junginiai – iki šešių benzeno žiedų (iš viso 22 anglies atomų). Turint omeny, kad metanolis turi tik vieną anglies atomą, šių junginių egzistavimas rodo tokiuose kūnuose, kaip Arrokoth, vykstant tikrai sudėtingus cheminius procesus.
Neabejotina, kad cukringi ir aromatingi yra ir kiti Kuiperio žiedo objektai. Jie atspindi Saulės sistemos formavimosi metu egzistavusią pirmykščių uolienų populiaciją. Taigi šie rezultatai padės geriau suprasti ir tai, kaip susidarė junginiai, būtini pirmajai gyvybei užsimegzti Žemėje. Manoma, kad daugelis tokių junginių – įskaitant cukrus, iš kurių formavosi DNR ir RNR grandinės – į Žemę atkeliavo būtent su asteroidais, kurie turėjo priminti šiandieninius Kuiperio žiedo kūnus.
