Birželio 14 d. į Vilniaus universitetą (VU) atvyksta garsus astrofizikas, Europos Pietų observatorijos (European Southern Observatory, ESO) generalinis direktorius profesorius Xavieras Barconsas.
Svečias 10 val. VU centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3) atidarys Ispanijos nacionalinės mokslo tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Científicas, CSIC) parodą „Un Universo de Luz“ („Šviesos visata“), o 10.30 val. skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „ESO: 60 metų astronomijos laimėjimų ir žvilgsnis į ateitį“ („ESO: 60 Years of Astronomy Breakthroughs and Looking Forward“). Vėliau astrofizikas apsilankys VU senojoje observatorijoje.
„Profesorius Xavieras Barconsas – vienas ryškiausių astrofizikų, tad jo apsilankymas ir dėmesys Universitetui labai svarbus. Džiugu, kad tokiu vizitu galime stiprinti mokslinius ryšius, mokslo bendruomenei ir visuomenei plačiau pristatyti įspūdingus astronomijos mokslo pasiekimus ir perspektyvas. Šiuos saitus papildo ir galimybė mūsų studentams pasiklausyti paskaitos ir pasikalbėti su ryškia astrofizikos asmenybe“, – teigia VU Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.
Prof. X. Barconsas – Ispanijos astrofizikas, nuo 2017 metų einantis ESO generalinio direktoriaus pareigas. Barselonos universitete 1981 m. jis įgijo fizikos bakalauro ir magistro laipsnius. 1985 m. Kantabrijos universitete, Ispanijoje, jam suteiktas statistinės fizikos daktaro laipsnis. Jis yra aktyviųjų galaktikų branduolių specialistas.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis įkūrė pirmąją rentgeno spindulių astronomijos grupę Ispanijoje, kuri buvo daugelio tarptautinių konsorciumų narė. Dabar jo grupė dalyvauja įvairiose programose ir net joms vadovauja, kurių metu, naudojant įvairius stebėjimo įrenginius, siekiama geriau suprasti aktyviųjų galaktikų branduolių prigimtį ir jų ryšį su galaktikų formavimusi.
Astrofizikas daug pastangų skyrė ir dideliems projektams – 1996 m. jis pradėjo dirbti tyrimų mokslo centre „XMM-Newton Survey Science Centre“ kaip vienas iš tyrėjų, aktyviai siekė įgyvendinti dideles rentgeno spindulių observatorijų misijas, įskaitant „Xeus“, o visai neseniai ir Europos kosmoso stoties misiją „Athena“, kurios tikslas sukurti didžiausią optinį teleskopą pasaulyje.