Aplinkinėje Visatoje dauguma galaktikų yra diskinės, kaip Paukščių Takas. Praeityje tokių buvo mažiau – kuo tolimesnius galaktikų rinkinius tiriame, tuo labiau diskinės užleidžia vietą netvarkingoms.
Visata / NASA nuotr.
Ilgą laiką buvo manoma, kad prieš 12 ir daugiau milijardų metų diskinių galaktikų apskritai Visatoje beveik nebuvo. Visgi nauji stebėjimai keičia šį vaizdą – tolimoje Visatoje aptinkama vis daugiau galaktikų su tvarkingais, nusistovėjusiais, diskais. Dabar aptikta tolimiausia tokia – jos šviesa, kurią matome dabar, išspinduliuota prieš 13 milijardų metų, Visatai esant vos 730 milijonų metų amžiaus.
Atradimas padarytas ALMA submilimetrinių bangų teleskopų masyvu, kuriuo pastaruoju metu stebima nemažai labai tolimų, daug dujų turinčių galaktikų. Vienas šio projekto taikinys, REBELS-25, yra gana masyvi, 120 milijardų Saulės masių galaktika su aštuoniais milijardais Saulės masių žvaigždžių ir bent 50 milijardų dujų. Naujos žvaigždės joje formuojasi 200 Saulės masių per metus sparta. Nepaisant tokios aktyvios žvaigždėdaros, naujajame tyrime pristatomi stebėjimų duomenys rodo, kad galaktika tvarkingai sukasi aplink centrą maksimaliu 340 km/s greičiu, o statmenai diskui žvaigždžių judėjimo tipiniai greičiai tesiekia 33 km/s. Tai rodo, kad galaktika turi palyginus ploną diską.
Galaktikų diskai tokioje jaunoje Visatoje turėtų būti labai reti, o tokie ploni (arba „šalti“) – apskritai neįmanomi, bent jau jeigu tikėsime skaitmeniniais kosmologiniais modeliais. Akivaizdu, kad modelius reikia tobulinti. Tiesa, kai kurie naujesni modeliai prognozuoja daug ankstesnį diskinių galaktikų atsiradimą, tad galbūt galėtų paaiškinti ir REBELS-25. Šiuose modeliuose geriau išskiriama į galaktikas krentančių dujų temperatūra.
Tyrėjai taip pat aptiko požymių, kad galaktika gali turėti skersę – pailgą žvaigždžių telkinį centre. Jų egzistavimas taip seniai – taip pat netikėtas. Panašiai, kaip ir įvairūs Jameso Webbo teleskopo atradimai, taip ir šis prisideda prie vis geresnio supratimo, kaip Visatoje pradėjo formuotis didelio masto struktūra.
Tyrimas: https://arxiv.org/abs/2405.06025