Protoplanetiniuose diskuose (besisukančiuose tankių dujų diskuose, supančiuose naujai susiformavusią žvaigždę) aptinkama daug įvairaus ledo, įskaitant anglies dvideginį bei monoksidą. Saulės sistemoje anglies dvideginio ledo irgi randama įvairiausiose vietose – didžiųjų planetų atmosferose, jų palydovų paviršiuje, kometose ir netgi Merkurijaus, Mėnulio bei Marso krateriuose.
Viena vieta, kur nei dvideginio, nei monoksido iki šiol nepavyko aptikti, buvo transneptūniniai objektai (dangaus kūnai, skriejantys aplink Saulę didesniu atstumu nei Neptūnas), kitais žodžiais tariant, tai yra Saulės sistemos pakraštys, kuriame susikaupusios planetų formavimosi proceso liekanos. Visgi pasirodo, kad taip buvo tiesiog dėl to, kad prastai ieškojome.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jameso Webbo teleskopu šie junginiai aptikti daugumoje ištirtų Saulės sistemos pakraščio objektų. Iš viso Jameso Webbo teleskopas atliko 59 objektų – tiek transneptūninių, tiek kentaurų (asteroidų, kurių orbitos yra tarp Jupiterio ir Neptūno) – stebėjimus. Net 56-ių paviršiuje atrasta anglies dvideginio, o 28-ių – anglies monoksido.
Anglies dvideginis aptiktas nepriklausomai nuo objektų masės ar orbitos, o anglies monoksidas dažniau aptiktas objektuose, kuriuose anglies dvideginio yra daug. Tai rodo, kad anglies monoksidas greičiausiai formuojasi, kai anglies dvideginio ir kitų anglies turinčių junginių ledą apšviečia Saulės spinduliuotė. Nors Saulės sistemos pakraštyje spinduliuotė labai silpna, jos intensyvumo pakanka suardyti kai kuriuos junginius.
Šie rezultatai suteikia daugiau žinių apie Saulės sistemos formavimąsi ir jos pakraščių raidą per puspenkto milijardo metų.
