Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai egzoplanetoje aptiko iki šiol tik Žemėje ir Veneroje stebėtą švytėjimą

Publikuota: 2024-04-16 07:04
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Saulės sistemai nepriklausančioje planetoje pirmą kartą aptikta galimų į vaivorykštę panašaus švytėjimo požymių. Iki šiol šis reiškinys matytas tik dviejuose pasauliuose – Žemėje ir Veneroje, pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).

Švytėjimas WASP-76b planetoje / EKA iliustracija
Švytėjimas WASP-76b planetoje / EKA iliustracija

„Tai yra neįtikėtino masto reiškinys, – aiškina egzoplanetas tyrinėjantis EKA mokslinis bendradarbis Matthew Standingas. – WASP-76b yra už kelių šimtų šviesmečių nuo mūsų. Tai labai karšta dujinė planeta milžinė, kurioje greičiausiai lyja išsilydžiusia geležimi. Nepaisant chaoso, panašu, kad aptikome galimų spalvoto švytėjimo požymių, nors signalas neįtikėtinai silpnas.“

Viena labiausiai tyrinėjamų planetų

WASP-76b yra itin karšta į Jupiterį panaši planeta. Nors jos masė 10 proc. mažesnė už mūsų dryžuotojo pusbrolio masę, WASP-76b yra beveik dvigubai didesnė už Jupiterį.

Nuo 2013 m., kai WASP-76b buvo atrasta, ji yra intensyviai tyrinėjama. Nustatyta, kad viena planetos pusė visada atsukta į Saulę, todėl temperatūra joje siekia 2400 laipsnių Celsijaus. Čia elementai, iš kurių Žemėje susidarytų uolienos, tirpsta ir garuoja, o šiek tiek vėsesnėje naktinėje pusėje jie kondensuojasi, sudarydami geležies debesis, prapliūpstančius išlydytos geležies lietumi.

WASP-76b atmosfera / EKA iliustracija
WASP-76b atmosfera / EKA iliustracija

Nenuleisdami nuo WASP-76b akių astronomai pastebėjo keistų su egzoplanetos ryškumu susijusių dalykų. Europos kosmoso agentūros palydovo CHEOPS (angl. CHaracterising ExOPlanet Satellite) surinktuose duomenyse mokslininkai nustatė ryškumo perteklių rytiniame terminatoriuje – linijoje, žyminčioje ribą tarp nakties ir dienos.

Tik panašu į vaivorykštę

Nors švytėjimo efektas sukuria į vaivorykštę panašius raštus, šie du reiškiniai nėra tapatūs. Vaivorykštės susidaro, kai saulės šviesa per tam tikro tankio terpę patenka į kitokio tankio terpę, pavyzdžiui, iš oro į vandenį, ir dėl to jos kelias išlinksta (lūžta). Skirtingo ilgio bangos sulenkiamos skirtingai, todėl balta šviesa suskyla į įvairias spalvas ir susidaro gerai pažįstamas vaivorykštės lankas.

Tačiau planetos švytėjimo reiškinys susidaro tuomet, kai šviesa eina pro siaurus plyšius, pavyzdžiui, esančius tarp vandens lašelių debesyse ar rūke. Tuomet dažniausiai susidaro spalvoti žiedai.

Susimuliuotas švytėjimo vaizdas Veneroje (kairėje) ir Žemėje (dešinėje) / EKA nuotr.
Susimuliuotas švytėjimo vaizdas Veneroje (kairėje) ir Žemėje (dešinėje) / EKA nuotr.

Gali būti, kad tolima planeta iš tiesų yra kitokia, nei manyta iki šiol

EKA teigimu, jei pasitvirtintų mokslininkų spėjimai dėl stebėto reiškinio, būtų aišku, kad planetą gaubiantys debesys, sudaryti iš idealiai sferinių lašelių, išsilaiko mažiausiai trejus metus arba nepertraukiamai formuojasi. Tačiau, kad tokie debesys išsilaikytų, atmosferos temperatūra taip pat turėtų būti stabili tam tikrą laiką. Visgi remiantis šiuo metu turimomis žiniomis WASP-76b nepasižymi minėtomis savybėmis, tačiau švytėjimo reiškinys galėtų atskleisti daugiau informacijos apie tolimoje planetoje vykstančius reiškinius.

Svarbu ir tai, kad gebėjimas aptikti tokius mažus stebuklus (kaip švytėjimas) taip toli kosmose gali išmokyti mokslininkus ir inžinierius įžiūrėti kitus sunkiai pastebimus, bet labai svarbius reiškinius.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?

Planetų atmosferose dažnai aptinkame ašigalinius sūkurius. Jų yra ir Žemėje – juos riboja ašigalinės sraujymės, atskiriančios šaltą ašigalių orą nuo ramesnio vidurinių platumų, – ir dujinėse planetose. O ar yra kas nors panašaus Saulėje?

2024 m. lapkritis
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama