Jauname Marse buvo daug vandens: jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo – retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą. Bet kai kur vandens galėjo išlikti gerokai ilgiau. Dabar aptikti įrodymai apie dar vieną tokį ilgaamžį vandens rezervuarą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gale krateris, kuriame važinėja marsaeigis „Curiosity“, galutinai išdžiūvo bent keliais šimtais milijonų metų vėliau.
Išvadą mokslininkai padarė nagrinėdami aparato darytas Sharp kalno nuotraukas. Šis kalnas kyla kraterio viduryje, jo šlaituose matyti aiškūs uolienų sluoksniai, rodantys kalno augimo istoriją. Apatiniai sluoksniai aiškiai yra nuosėdiniai, sunešti tuo metu, kai krateryje tyvuliavo ežeras.
Aukščiau prasideda vėjo sunešti sluoksniai, tačiau jie nėra visiškai lygūs, kaip būdinga sausam vėjui. Juose matyti įvairių iškraipymų, kuriuos galima interpretuoti kaip vandens poveikį ką tik suneštoms smiltims.
Aukščiausi sluoksniai, kuriuose pastebėta vandens požymių, gali būti maždaug trijų milijardų metų senumo.
Deja, vien iš šių duomenų neįmanoma pasakyti, ar vanduo vis dar plytėjo paviršiuje, ar tai buvo vandens ledas, o gal sūrymas arba popaviršinės sankaupos.
Bet kuriuo atveju aišku, kad Marsas iš drėgnos į sausą būseną perėjo palaipsniui, o tokios vietos, kaip Gale krateris, kur vandens išliko ilgiau, yra įdomiausios gyvybės Marse paieškoms.
Tyrimas čia.
