NASA pristato naujas Jupiterio nuotraukas, kuriose Hubble‘io kosminis teleskopas 2024 m. sausio 5–6 d. įamžino abi planetos puses.
Jupiterį ir kitas išorinės Saulės sistemos planetas Hubble'io teleskopas stebi kasmet pagal programą „Išorinių planetų atmosferų palikimas“ (angl. Outer Planet Atmospheres Legacy program, OPAL). Tai daroma todėl, kad šiuos didelius pasaulius gaubia debesys ir rūkas, kuriuos išjudina smarkūs vėjai, sukeliantys nuolat besikeičiančių orų vaizdą.
Jupiteris / JPL / NASA nuotr.
„Daugybė didelių audrų ir mažų baltų debesų rodo, kad šiuo metu Jupiterio atmosferoje vyksta labai aktyvus procesas“, – sakė OPAL projekto vadovė Amy Simon iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grinbelte, Merilando valstijoje.
Kairėje (sausio 5 d. užfiksuotoje) nuotraukoje matoma Didžioji raudonoji Jupiterio dėmė. Ji – pakankamai didelė, kad prarytų Žemę. Žemiau dešinėje, labiau į pietus nutolusioje geografinėje platumoje, yra darinys, kartais vadinamas Jaunesniąja raudonąja dėme. Šis anticiklonas atsirado dėl 1998 ir 2000 m. susijungusių audrų ir 2006 m. pirmą kartą nusispalvino raudona spalva, o vėlesniais metais vėl tapo šviesios smėlio spalvos.
Jupiteris / NASA, EKA, STScI, A. Simon nuotr.
Šiais metais mums pasisekė – Jaunesnioji dėmė ir vėl šiek tiek raudonesnė. Raudonos spalvos šaltinis nėra iki galo žinomas, bet gali būti susijęs su įvairiais cheminiais junginiais: siera, fosforu arba organinėmis medžiagomis.
Visgi aktyvios audros pasireiškia ir priešingoje planetos pusėje. Dešinėje (sausio 6 d. užfiksuotoje) nuotraukoje centro dešinėje viena šalia kitos pasirodo pora audrų – tamsiai raudonas ciklonas ir rausvai-gelsvas anticiklonas. Šios audros sukasi priešingomis kryptimis, o tai rodo kintantį aukšto ir žemo slėgio sistemų modelį.
Prie kairiojo dešinės nuotraukos krašto yra Jupiterio mėnulis Ijo. Nors jis ir yra nedidelis (tik šiek tiek didesnis už Žemės mėnulį), tai – vulkaniniu požiūriu aktyviausias Saulės sistemos kūnas.
Hubble'io kosminis teleskopas veikia jau daugiau nei tris dešimtmečius ir toliau daro novatoriškus atradimus, kurie formuoja mūsų supratimą apie visatą.