Panaudoję 54 milijonų žvaigždžių duomenis astronomai sudarė pirmąjį tarpžvaigždinių dulkių, esančių Saulės aplinkoje, žemėlapį.
Paukščių takas, asociatyvi nuotr. / NASA, EKA, CSA, STScI ir S. Crowe nuotr.
Tarpžvaigždinės dulkės sudaro apie 1 proc. visos tarpžvaigždinės medžiagos, tačiau atspindi apie 30 proc. infraraudonosios spinduliuotės, o regimųjų ir ultravioletinių spindulių – dar daugiau. Taigi kosminių dulkių tyrimai naudingi dėl dviejų priežasčių: viena vertus, taip sužinome, kiek iškreipta skirtingose dangaus vietose matomų tolimesnių žvaigždžių spinduliuotė, kita vertus, dulkių telkiniai atitinka ir tankių dujų telkinius, taigi sužinome, kur formuojasi arba netrukus formuosis naujos žvaigždės.
Dabar pristatytas detaliausias trimatis dujų pasiskirstymo erdvėlapis, apimantis regioną iki 1250 parsekų nuo Saulės. Erdvėlapiui sudaryti mokslininkai pasinaudojo „Gaia“ teleskopo duomenimis. Šis prietaisas labai tiksliai fiksuoja daugybės žvaigždžių padėtis, o žvaigždžių fotometriniai ir spektroskopiniai matavimai leidžia apskaičiuoti, kiek dulkių yra tarp žvaigždės ir mūsų.
Taip pavyko nustatyti ne tik pagrindinių tarpžvaigždinių debesų padėtis erdvėje, bet ir išskirti nemažą dalį jų vidinės struktūros.
Šie rezultatai pasitarnaus tiek stengiantis geriau suprasti debesų evoliuciją, įskaitant žvaigždžių formavimąsi, tiek Galaktikos struktūros analizei, tiek daugybės žvaigždžių stebėjimų interpretacijai.
Tyrimo rezultatai arXiv.
Paieška archyve
