Vyrauja tvirtas įsitikinimas, kad dirbtinis intelektas atima ir toliau atims iš žmonių darbo vietas. MIT Kompiuterių mokslo ir dirbtinio intelekto laboratorijos (MIT CSAIL) komanda, remiama MIT-IBM Watson AI laboratorijos, pati atliko šios grėsmės tyrimą.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Tyrėjų teigimu, jokio konflikto nėra ir žmonėms nėra ko bijoti.
Atlikdami tyrimą MIT mokslininkai siekė įvertinti tikimybę, kad dirbtinis intelektas atliks tam tikras užduotis, taip pat tikimybę, kad įmonės imsis išlaidų dirbtiniam intelektui, o ne žmonėms.
Priešingai plačiai paplitusioms panikos prognozėms, MIT tyrėjai nustatė, kad dauguma kitų tyrimų metu nustatytų darbų, kuriems gresia išstūmimas dėl dirbtinio intelekto, iš tikrųjų nėra ekonomiškai perspektyvūs automatizavimui. Bent jau ne dabar.
„Kaip ir daugelyje kitų neseniai atliktų tyrimų, nustatėme, kad dirbtinis intelektas turi didelį potencialą automatizuoti užduotis“, – sakė Neilas Tompsonas, MIT CSAIL mokslo darbuotojas ir vienas iš tyrimo autorių.
Kitaip tariant, gandai apie tai, kad dirbtinis intelektas pakeis žmones, yra pernelyg perdėti. O jei ir vyksta pakeitimas, tai ne greitai ir toli gražu ne visur.
Tyrimo metu mokslininkai apklausė darbuotojus, kad nustatytų užduotis, kurias atlikdamas dirbtinis intelektas galėtų juos visiškai pakeisti darbo vietoje. Po to buvo apskaičiuota, kiek kainuotų sukurti AI sistemą, kuri atliktų nustatytas užduotis, nuo įgyvendinimo iki palaikymo.
Buvo tiriamos tik tos darbo vietos, kuriose vizualiai tikrinama produktų kokybė arba atliekamos užduotys gamyboje, statyboje ir kitose srityse, išskyrus žemės ūkį. Kaip pavyzdį mokslininkai pasitelkė kepyklą. JAV kepėjas vidutiniškai 6 proc. savo darbo laiko skiria gaminių kokybei tikrinti.
Šią užduotį galima automatizuoti. Automatizavimo pagalba penkių darbuotojų kepykla, kurios atlyginimas siekia 48 tūkst. dolerių, galėtų sutaupyti 14 tūkst. dolerių per metus.
Tuo pat metu kontrolės automatizavimas kainuos 165 tūkst. dolerių diegimo etape ir 122 840 dolerių per metus už palaikymą visais vėlesniais darbo metais. Arba dar brangiau.
Šis tyrimas prieštarauja kitoms prognozėms. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad per kelerius ateinančius metus dirbtinis intelektas gali automatizuoti 25 proc. visos darbo rinkos, o „McKinsey“ analitikai mano, kad iki 2055 m. beveik pusė visų darbų priklausys nuo dirbtinio intelekto.
Pensilvanijos universiteto, Niujorko universiteto ir Prinstono universiteto tyrimai rodo, kad vien tik „ChatGPT“ gali paveikti apie 80 proc. darbo vietų (MIT darbuotojai su „ChatGPT“ nedirbo).
JAV darbo vietų analizė rodo, kad dirbtinis intelektas jau dabar pakeičia tūkstančius darbuotojų.
