Iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo Floridoje pirmadienį, 9.19 val. Lietuvos laiku, į dangų pakilo pirmoji „Peregrine“ misijos raketa, pavadinta greičiausio Žemėje gyvūno – sakalo keleivio – vardu. Apsukęs ratą aplink Žemę, jos gabenamas mėnuleigis nukeliaus į Mėnulį ir išskris į palydovo orbitą, o vasario 23 d., bandys ten nusileisti.
„Peregrine“ misija / NASA transliacijos STOP kadras
Kaip skelbia „The Guardian“, „Peregrine“ yra pirmoji misija, vykdoma pagal NASA komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (angl. commercial lunar payload services, CLPS) iniciatyvą – naują schemą, pagal kurią kosmoso agentūra moka privačioms bendrovėms už mokslinės įrangos pristatymą į Mėnulį.
Misijos tikslas – į Mėnulį pristatyti NASA mokslinę įrangą, taip pat „Žvaigždžių kelio“ (angl. „Star Trek“) kūrėjo Gene‘o Roddenberry bei mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro C. Clarke‘o pelenus. Be kita ko, į palydovą gabenami ir kiti „linkėjimai“ iš Žemės: Vikipedijos kopija, fizinė moneta su vienu bitkoinu, romanai, nuotraukos, muzikos kūriniai, žemėlapiai, Everesto akmuo, ožkos ir poliarinės žuvėdros DNR, 33 menininkų kraujo mėginiai, upių ir vandenynų vanduo.
Iki šiol nė vienai privačiai bendrovei nėra pavykę minkštai nusileisti Mėnulyje ar kitame dangaus kūne.
Susitarimas dėl „Peregrine Mission One“ (oficialus projekto pavadinimas) tarp nusileidimo modulį sukūrusios bendrovės „Astrobotic“ ir „United Launch Alliance“, sukonstravusios raketą „Vulcan Centaur“, buvo pasiektas dar 2017 metais. Po to paleidimo data kelis kartus keitėsi. 2023 metų gruodžio pabaigoje „Astrobotic“ vadovybė paskelbė, kad modulis „paruoštas paleidimui ir nusileidimui“.
Pagal planą, po nusileidimo vasario 23 dieną, modulis Mėnulyje veiks mažiausiai 192 valandas.
Tiesioginė transliacija:
Paieška archyve
