Pratęsdama šventinę nuotaiką, NASA pristatė spalvingą nuotrauką, kurioje įamžintos mažiausiai dviejų sprogusių žvaigždžių liekanos.
Šios supernovų liekanos pavadintos 30 Doradus B (sutrumpintai 30 Dor B) ir yra didesnio kosmoso regiono, kuriame pastaruosius 8-10 mln. metų nuolat formavosi žvaigždės, dalis.
Tai sudėtingas tamsių dujų debesų, jaunų žvaigždžių, didelės energijos, ir įkaitusių dujų kraštovaizdis, esantis už 160 000 šviesmečių nuo Žemės, Didžiajame Magelano debesyje – mažoje galaktikoje, kuri yra Paukščių tako palydovė.
Naujasis 30 Dor B vaizdas padarytas sujungus NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra X-ray Observatory“ duomenis (violetinė spalva), optinius duomenis, gautus iš Blanco 4 metrų teleskopo Čilėje (oranžinė ir žydra spalvos), ir infraraudonųjų spindulių duomenis, kuriuos surinko Spitzerio kosminis teleskopas (raudona spalva).
Supernova 30 Doradus B / NASA nuotr.
Nacionalinio Taivano universiteto Taipėjuje astronomų komanda, vadovaujama Wei-An Cheno, analizuodama 30 Dor B ir sprogimų aplinką, panaudojo daugiau nei du milijonus sekundžių „Chandra“ stebėjimų duomenų. Jie aptiko silpną rentgeno spindulių apvalkalą, kurio skersmuo siekia apie 130 šviesmečių (palyginimui, artimiausia Saulei žvaigždė yra už maždaug 4 šviesmečių). Iš „Chandra“ duomenų taip pat paaiškėjo, kad 30 Dor B yra nuo pulsaro (paskutinė žvaigždės evoliucijos stadija) pučiančių dalelių vėjų, kurie sukuria vadinamąjį pulsaro ūką.
Pasitelkę Hubble'io ir kitų teleskopų duomenis mokslininkai nustatė, kad joks pavienis supernovos sprogimas negali paaiškinti to, kas matoma. Ir pulsaras, ir ryškūs rentgeno spinduliai, matomi 30 Dor B centre, greičiausiai buvo supernovos sprogimo, įvykusio po masyvios žvaigždės sunykimo maždaug prieš 5000 metų, rezultatas.
Tačiau didesnis, silpnas rentgeno spindulių apvalkalas yra per didelis, kad jį būtų galėjusi sukelti ta pati supernova. Tad komanda mano, jog analizuojamoje vietoje įvyko mažiausiai du supernovos sprogimai, o rentgeno spindulių apvalkalas susidarė po kitos supernovos, įvykusios dar daugiau nei prieš 5 000 metų.
