Skiepijimas galėtų būti mažiau skausmingas, padengus odą vakcinos prisotintu skysčiu ir ultragarsu padėjus jam prasiskverbti į organizmą, rašo „New Scientist“.
Norėdami sukurti be adatų ir švirkštų suleidžiamą vakciną, Darcy Dunnas-Lawlessas iš Oksfordo universiteto ir jo kolegos vakcinos molekules sumaišė su mažyčiais puodelio formos baltymais. Tada jie užtepė šio mišinio pelėms ant odos ir apie pusantros minutės veikė ją ultragarsu – tokiu, koks naudojamas atliekant echoskopijos tyrimus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Iš pradžių ultragarsu mišinys buvo stumiamas į viršutinius odos sluoksnius, kur dėl baltymų formos susidarė vakcinos pripildyti burbuliukai. Toliau ultragarsu veikiant odą, tie burbuliukai sprogo ir išleido vakciną. Eksperimentui tęsiantis ir burbuliukams trūkinėjant, pasišalino dalis negyvų odos ląstelių, todėl oda tapo pralaidesnė ir pro ją prasiskverbė vis daugiau vakcinos molekulių.
Adata vakcinos molekulės suleidžiamos į po oda esančius raumenis, o taikant ultragarso metodą, vakcina patenka tik į viršutinius odos sluoksnius. Tačiau D. Dunno-Lawlesso teigimu, šio proceso visiškai pakanka imunizacijai.
Atlikę bandymus su gyvomis pelėmis, mokslininkai nustatė, kad nors skiepijant ultragarso metodu vakcinos molekulių patenka 700 kartų mažiau nei taikant įprastas injekcijas, gyvūnai pagamina daugiau antikūnų. Anot tyrėjų, pelės nerodė skausmo požymių ir jų oda nebuvo pastebimai pažeista.
Intensyvesnė antikūnų gamyba gali būti susijusi su tuo, kad odoje yra daugiau imuninių ląstelių nei raumenyse, tačiau mokslininkai dar ieško tikslaus atsakymo į šį klausimą. Tyrimą D. Dunnas-Lawlessas pristatė gruodžio 4 d. Sidnėjuje (Australija) vykusioje konferencijoje „Acoustics 2023“.
Paieška archyve
