Mėnulio paviršius – labai sausas, o visos lakios medžiagos, kaitinamos Saulės spindulių, lengvai pabėga iš silpno gravitacinio lauko. Toks palydovo apibūdinimas atrodė teisingas prieš porą dešimtmečių, bet pastaruoju metu vis labiau keičiasi.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Taip, paviršius tikrai sausas, bet ne visiškai, o ir šiek tiek lakių medžiagų ten galima rasti. Tiesą sakant, Saulės vėjas netgi gali jų ten atnešti.
Apie helio egzistavimą Mėnulyje žinome dar nuo „Apollo“ misijų laikų, nors tik neseniai nustatyta, kad jį ten tikrai atneša Saulės vėjas. O dabar pirmą kartą Mėnulio grunto mėginiuose aptikta Saulės vėjo atnešto vandenilio.
Tirdami vieną „Apollo“ astronautų pargabentą mėginį elektronų mikroskopu, tyrėjai aptiko pūslelių su vandenilio molekulėmis. Jos aptiktos dviejų kalcio fosfato mineralų, apatito ir merilito, granulių paviršiuje.
Granulės buvo paveiktos – apardytos – Saulės vėjo, taigi galima pagrįstai daryti išvadą, jog vandenilis į jas pateko irgi iš Saulės vėjo.
Vandenilio egzistavimas Mėnulio regolite – labai gera žinia būsimiems Mėnulio kolonistams.
Vandenilis gali susijungti su mineraluose esančiu deguonimi ir suformuoti vandens molekules. Vanduo, savaime suprantama, naudingas dėl daugybės priežasčių, taigi galėdami jį išgauti visame Mėnulio paviršiuje, žmonės turės daug daugiau galimybių kolonizuoti mūsų palydovą.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Communications Earth & Environment“.
