Tūkstantmečius muzikantai įkvėpimo žvalgėsi į dangų. Neseniai užsimezgęs abiejų sričių specialistų bendradarbiavimas sudarė galimybes iš NASA teleskopų gautus duomenis naudoti kaip pagrindą originaliai muzikai, kurią galima groti įprastais instrumentais, skelia NASA.
Galaktikos centras / NASA / CXC / UMass / D. Wang, EKA/STScI, JPL-Caltech/SSC/S.Stolovy nuotr.
Nuo 2020 m. NASA „Chandra“ rentgeno spindulių centre vykdomas „sonifikavimo“ projektas, kurio metu teleskopų užfiksuoti skaitmeniniai duomenys paverčiami natomis ir garsais. Šis procesas leidžia klausytojui patirti duomenis per klausą, o ne matyti juos kaip vaizdus, kurie yra kur kas įprastesnis astronominių duomenų pateikimo būdas.
Naujajame sonifikavimo projekto etape duomenys perkeliami į kitą dimensiją. Bendradarbiaudami su kompozitore Sophie Kastner, NASA mokslininkai sukūrė duomenų versijas, kurias gali groti muzikantai.
Bandomojoje programoje daugiausia dėmesio skiriama duomenims, gautiems iš nedidelio regiono mūsų galaktikos centre, kuriame „įsitaisiusi“ supermasyvi juodoji skylė. Šią maždaug 400 šviesmečių skersmens dangaus sritį tyrė NASA „Chandra“ rentgeno spindulių observatorija, „Hubble“ kosminis teleskopas ir jau nebenaudojamas „Spitzer“ kosminis teleskopas.
„Su šiais rentgeno, regimojoje ir infraraudonojoje šviesoje gautais duomenimis dirbame jau daugelį metų, – sakė „Chandra“ vizualizavimo ir naujų technologijų mokslininkė Kimberly Arcand. – Šių duomenų pavertimas garsu buvo didelis žingsnis, o dabar kartu su Sophie vėl bandome kažką visiškai naujo.“
Duomenų sonifikavimo procese kompiuteriai specialiais algoritmais matematiškai perverčia teleskopų surinktus skaitmeninius duomenis į garsus, kuriuos gali suvokti žmonės. Tačiau muzikantų galimybės skiriasi nuo kompiuterių.
S. Kastner nusprendė sutelkti dėmesį į nedidelius vaizdo fragmentus, kad būtų lengviau garsais perteikti šiuos duomenis. Tai taip pat leido jai atkreipti dėmesį į tam tikras vaizdo dalis, kurių lengva nepastebėti bendrame sonifikavimo procese.
Šio bandomojo projekto rezultatas – nauja kompozicija, pagrįsta tikrais NASA teleskopų duomenimis, prie kurių prisilietė žmogaus ranka.
„Tam tikra prasme tai tik dar vienas būdas žmonėms prisiliesti prie naktinio dangaus, kaip to buvo siekiama šimtus metų, – aiškino K. Arcand. – Mes naudojame skirtingus įrankius, bet koncepcija išlieka ta pati – pasisemti iš dangaus įkvėpimo kurti meną.“
