Atlikus naujus stebėjimus, NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) atskleidė, kad vienoje planetoje, galimai lyja smėlio smiltelėmis, rašoma „The Guardian“.
Mergelės žvaigždynas / NASA, EKA nuotr.
Už 200 šviesmečių nuo mūsų, Mergelės žvaigždyne, esanti planeta Wasp-107b, jau kiek anksčiau atkreipė astronomų dėmesį, nes yra labai didelė, bet taip pat labai lengva. Jos masė panaši į Neptūno, bet planeta yra beveik tokio pat dydžio kaip Jupiteris.
„Tai puikus taikinys, nes ji išties puri. Tai viena iš puriausių mums žinomų planetų“, – sakė dr. Joanna Barstow, Atvirojo universiteto planetų mokslininkė, dirbanti su atskirais tos pačios planetos JWST matavimais. – Pastaruosius 10 metų rengėme prognozes, tačiau niekas mūsų neparuošė tam, ką iš tikrųjų matome – ir tam, ką sužinome apie šią planetą. Tad tai yra labai įdomu.“
Naujausių stebėjimų metu tolimoje planetoje aptikta vandens garų ir sieros dioksido, dėl kurių atmosferoje tvyro degėsių kvapas. Taip pat pirmą kartą nustatyta kitos planetos (ne Žemės) debesų cheminė sudėtis – šiuo atveju tai silikatinis smėlis.
Manoma, kad planetos atmosferoje gali vykti kažkas panašaus į Žemės vandens ciklą, tačiau čia iš kietos į dujinę būseną keičiasi smėlis.
Iš karštesnių žemutinių atmosferos sluoksnių, kurių temperatūra artima 1000 laipsnių Celsijaus, silikatų garai galimai kyla aukštyn, atvėsta ir suformuoja mikroskopinius smėlio grūdelius, kurie yra per maži, kad juos būtų galima įžiūrėti.
Ilgainiui šie smėlio dulkių debesys tampa pakankamai tankūs, kad pradėtų lietis atgal į žemesnius atmosferos sluoksnius. Žemiau tam tikro lygio smėlis vėl gali virsti garais ir taip užbaigiamas ciklas.
Stebėti uolinių Žemės dydžio planetų atmosferas yra sudėtingiau, nes, jei jos turi atmosferą, ji paprastai būna plonesnė ir tankesnė. Vis dėlto tokie detalūs duomenys, kuriuos pavyko gauti iš tokių objektų kaip Wasp-107b, teikia vilčių.
