Pirmą kartą dirbtinis intelektas (DI) be jokio žmogaus įsikišimo ieškojo, aptiko, patvirtino, suklasifikavo ir paskelbė apie atrastą supernovą, skelbia „ScienceAlert“.
Tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė naują dirbtinio intelekto įrankį „Bright Transient Survey Bot“ („BTSbot“) ir, pasitelkusi daugiau nei 1,4 mln. vaizdų iš beveik 16 000 šaltinių, apmokė jo mašininio mokymosi algoritmą.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuor.
Šiaurės vakarų universitetas praneša, kad naujoji sistema leidžia automatizuoti žvaigždžių sprogimo aptikimo procesą, todėl ne tik išvengiama žmogiškųjų klaidų, bet ir pats procesas gerokai paspartėja.
„Pašalinus žmones iš ciklo, tyrėjų komanda turės daugiau laiko analizuoti savo stebėjimus ir kurti naujas hipotezes, paaiškinančias stebimų kosminių sprogimų kilmę“, – sakė Šiaurės vakarų universiteto astronomas, vienas iš pagrindinių „BTSbot“ kūrėjų Adamas Milleris.
SN2023tyk pavadintą supernovą „BTSbot“ aptiko plataus lauko dangaus astronominio tyrimo „Zwicky Transient Facility“ (ZTF), kas dvi dienas Kalifornijoje esančia robotine kamera skenuojančio šiaurinį dangų, surinktuose duomenyse.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti spartą, ZTF kosminį sprogimą naktiniame danguje nufotografavo spalio 3 d., o „BTSbot“ supernovą ZTF duomenyse aptiko spalio 5 d. Susisiekęs su kitais robotizuotais įrenginiais, „BTSbot“ sugebėjo patvirtinti atradimą ir įvykį klasifikuoti kaip Ia tipo supernovą, o spalio 7 d. viešai apie atradimą pasidalijo pranešimu.
Nors supernovos yra ryškūs ir daug energijos išskiriantys reiškiniai, jie nėra tokie dažni ar lengvai pastebimi. Tradiciniai aptikimo metodai priklauso nuo astronomų, kurie vizualiai tikrina didelius duomenų kiekius, gautus iš naktinį dangų nuolat skenuojančių ir naujų šviesos šaltinių ieškančių robotizuotų teleskopų.
„Automatizuota programinė įranga pateikia galimų sprogimų sąrašą žmonėms, kurie sugaišta laiko tikrindami galimus kandidatus ir atlikdami spektroskopinius stebėjimus, – aiškino A. Milleris. – Galutinai įsitikinti, kad numanomas kandidatas iš tiesų yra supernova, galime tik surinkę jo spektrą – šaltinio išsklaidytą šviesą, kuri atskleidžia sprogimo metu buvusius elementus.“
Tai yra labai daug laiko reikalaujantis procesas, todėl apskaičiuota, kad iki šiol astronomai nustatė tik nedidelę dalį visų Visatoje įvykusių supernovų sprogimų.
Galimybė efektyviau skenuoti naktinį dangų ieškant naujų objektų leistų atrasti daug naujų supernovų. „BTSbot“ galėtų gerokai sumažinti darbo krūvį astronomams, kurie savo ruožtų galėtų sutelkti dėmesį į duomenų interpretavimą ir pateikti vertingų įžvalgų apie žvaigždžių ir galaktikų evoliuciją.
