Tarp Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės narių – atvirųjų inovacijų teorijos pradininkas, universiteto Italijoje profesorius dr. Henris Viljamas Chesbroughas. Daugiau nei 20 metų atvirųjų inovacijų srityje dirbantis mokslininkas sako, jog šios teorijos taikymas reikšmingai keičia inovacijų ekosistemą ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
KTU Garbės daktaro regalijų įteikimas
Prof. dr. H. Chesbroughui garbės daktaro regalijos buvo įteiktos spalio 11 d., Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) organizuojamos konferencijos „2023 IEEE ICTE Digital Ecosystems for Sustainable Society“ metu. KTU Senato nutarimu, mokslininkui garbės daktaro vardas suteiktas už išskirtinius technologijų ir atvirųjų inovacijų vadybos mokslo srities pasiekimus tarptautinėje erdvėje, tvarų bendradarbiavimą bei universiteto jaunųjų mokslininkų ugdymą.
„Šiandien Kauno technologijos universitetui yra didi, įsimintina ir reikšminga diena. Esame liudininkais vieno svarbiausių Universiteto gyvenimo įvykių, kuomet nusipelniusiam nariui įteikiamos garbės daktaro regalijos. Viliamės, kad su šių regalijų įteikimu stiprės Jūsų bendrystė su Lietuva, mūsų universitetu bei tapsite puikiu KTU ambasadoriumi“, – ceremonijos metu H. Chesbroughą sveikino KTU rektorius Eugenijus Valatka.
H. Chesbrougho ir KTU bendradarbiavimas tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką profesorius reikšmingai prisidėjo prie studijų ir mokslo vystymo Lietuvoje ir užsienyje, iniciavo mokslinius tyrimus, kuriuos atliko kartu su universiteto tyrėjais, bei prisidėjo prie įvairių mokslo populiarinimo renginių organizavimo.
„Man didelė garbė prisijungti prie KTU garbės daktarų gretų. Tikiu, kad mano bendradarbiavimas su KTU tęsis dar ilgai ir po šio nuostabaus įvykio“, – sako jis.
Atvirųjų inovacijų pradininkas
H. Chesbroughas yra Luiss Guido Carli universiteto Italijoje profesorius, prieš tai užėmęs profesoriaus pareigas Kalifornijos universitete, Berklyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mokslininkas ekonomikos bakalauro laipsnį kartu su inžinerijos gretutinių studijų diplomu įgijo Jeilio universitete JAV, kurį baigė su pagyrimu. Vėliau, Stanfordo universiteto Verslo aukštojoje mokykloje H. Chesbroughui suteiktas Verslo administravimo (MBA) laipsnis, o Kalifornijos universitete – Verslo administravimo daktaro laipsnis.
Mokslininkas geriausiai žinomas kaip organizacijų teoretikas, sukūręs atvirųjų inovacijų teoriją. Ši teorija teigia, jog organizacijos turi ne tik kurti ar tobulinti technologijas savo veikloje, bei atvirai jomis dalintis – perimti kitų išvystytus sprendimus ar licencijuoti savo sukurtus bei parduoti juos kitoms įmonėms ar organizacijoms.
„Atvirosios inovacijos – tai žinių srautai inovacijų procese, kurie peržengia organizacijų ribas. Pagrindiniai srautai yra šie: išorinis – kai naudingos žinios gaunamos iš išorės ir panaudojamos kuriant naujus sprendimus, skirtus paties inovacijų kūrėjo verslui, ir vidinis – kai inovacijų kūrėjo žinios perduodamos už jo organizacijos ribų, kad kiti jas galėtų panaudoti savo kuriamose technologijose“, – aiškina ekspertas.
Ši teorija taip pat plačiai plėtojama KTU EVF: ja remiantis rengiami bakalauro bei magistro baigiamieji darbai, vykdomi moksliniai tyrimai doktorantūros studijose. Pasak KTU garbės daktaro, ši teorija labai svarbi ir Lietuvos verslams, siekiantiems taikyti įvairias inovacijas.
„Atsižvelgdama į mano atliktus tyrimus, Europos Komisija pristatė atviro mokslo, atvirųjų inovacijų, atviro pasauliui koncepciją, kuri nukreipia Lietuvos ir kitų Europos šalių mokslinius tyrimus ir inovacijas į žinių mainus ir skatina didesnį inovacijų diegimą Europoje. Manau, kad Lietuvos įmonės, ypač dalyvaujančios programos „Europos horizontas“ kvietimuose, taiko atvirųjų inovacijų principus, nors kartais to ir nevadina atvirosiomis inovacijomis“, – sako penkių knygų apie šios teorijos taikymą autorius.
Kartu su KTU siekia mokslo pažangos
Per savo mokslinę karjerą, H. Chesbroughui suteikta daugiau nei 20 akademinių apdovanojimų, jis yra parengęs 7 monografijas, išleidęs daugiau nei 140 mokslinių publikacijų, jo darbai cituoti daugiau nei 100 tūkst. kartų.
Kartu su KTU mokslininkais, garbės daktaras vykdo įvairius tyrimus, taip prisidėdamas prie universiteto mokslinių publikacijų kokybės gerinimo ir mokslinių tyrimų viešinimo. Vienas jų – mokslinis straipsnis apie atvirųjų inovacijų taikymą sveikatos apsaugos srityje, kurio bendraautorė yra KTU EVF profesorė dr. Asta Pundzienė – šiemet buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Journal of Business Research“.
„Glaudžiausiai bendradarbiavome su prof. A. Pundziene – ji yra vizituojanti mokslininkė Kalifornijos universitete Berklyje pas mano kolegą prof. David Teece. Po daugybės pokalbių, man pavyko ją sudominti atvirųjų inovacijų teorija ir ji papildė ją „iš vidaus į vidų“ (angl. Inside-in) atvirųjų inovacijų strategija, kai tikslingomis žiniomis dalijamasi tarp skirtingų departamentų organizacijos viduje“, – sako H. Chesbroughas.
Anot A. Pundzienės, atvirosios inovacijos sveikatos priežiūros srityje yra susijusios su naujovių diegimu panaudojant žinias, sukauptas visų sveikatos ekosistemos dalyvių bei siekiant kurti apčiuopiamą naudą pacientui ir visuomenei.
„Skaitmenizavimas yra viena iš naujovių, kuri yra ypač imli visų sveikatos ekosistemos dalyvių įsitraukimui, nes skaitmeninės technologijos reikalauja klinikinių, informacinių ir komunikacinių technologijų, procesų vadybos, ekonomikos ir kitų sričių žinių. Todėl atvirosios inovacijos moko, kaip pacientai, kartu su sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, informacinių technologijų ekspertais, sprendimų priėmėjais ir kitais dalyviais kartu gali kurti skaitmeninės sveikatos paslaugas, kurios radikaliai keičia sveikatos priežiūros paslaugų patirtį, prieinamumą ir kainą“, – pasakoja ekspertė.
Profesorės teigimu, skaitmeninės sveikatos platformų studija leido palyginti Lietuvos ir Ispanijos sveikatos priežiūros sistemas ir atpažinti vieną žymų skirtumą: Ispanijoje žinios, reikalingos skaitmeninių sveikatos paslaugų kūrimui, yra pritraukiamos iš išorės, o Lietuvoje – sutelkiamos sveikatos įstaigų viduje. Taip pat, tiek vienoje, tiek kitoje šalyje skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugos kuria klinikinę vertę, kuri atneša ekonominę vertę.
„Lietuvoje yra poreikis skatinti kitų ekosistemos dalyvių, ypač politiką formuojančių institucijų, įsitraukimą, nes šiuo metu Lietuvoje trūksta reikiamų politinių sprendimų ir tinkamo reguliavimo, kad skaitmeninės sveikatos paslaugos vystytųsi taip pat sparčiai kaip kitose ES šalyse“, – sako A. Pundzienė.
Suteikia galimybę įgyti aktualių žinių
H. Chesbroughas Kalifornijos Berklio universitete yra įkūręs Berklio inovacijų forumą (angl. Berkeley Innovation Forum (BIF)), kuris organizuojamas nuo 2005 m. Nors forumas yra sudarytas narystės pagrindu, įtraukiant tarptautinių įmonių vadovus, aktyviai taikančius atvirųjų inovacijų principus savo veikloje, KTU tyrėjams suteikiama išskirtinė teisė dalyvauti organizuojamuose renginiuose.
„Berklyje jau kelerius metus su malonumu priimu svečius iš KTU. Pavasarį „Nvidia“ būstinėje vykusiame Berklio inovacijų forume dalyvavo KTU vadovų delegacija, o kiti KTU dėstytojai ne kartą dalyvavo mūsų savaitiniame „Atvirųjų inovacijų tyrimų seminare“, – džiaugiasi KTU garbės daktaras.
Taip pat, H. Chesbroughas reguliariai organizuoja specialųjį mokymų ciklą „Atvirųjų inovacijų seminarai“ (angl. Open Innovation Seminars), kurio seminaruose pristatomi Kalifornijos universiteto vizituojančių mokslininkų ir doktorantų tyrimai, kurie nagrinėja reiškinius, susijusius su produktų, paslaugų ir verslo modelio inovacijų valdymu ir procesais. Dėl išskirtinio bendradarbiavimo, šiuose renginiuose dalyvauja ir KTU doktorantai bei mokslininkai.
