Astronomams teleskopus nukreipus į tolimą žvaigždę, pirmą kartą pastebėtas dviejų masyvių planetų susidūrimo sukeltas švytėjimas. Manoma, kad tai vienas pirmųjų naujos planetos formavimosi etapų, rašoma „The Guardian“.
Poros ledinių planetų susidūrimas sukėlė nuolaužų lietų bei suformavo karštą, besisukantį objektą, kuris galėjo būti šimtus kartų didesnis už Žemę.
Naujos planetos formavimosi momentas / Mark Garlick / University of Bristol iliustracija
Šis atradimas buvo padarytas po to, kai vienas mėgėjas astronomas sureagavo į socialiniame tinkle paskelbtą mokslininko dr. Metju Kenvorčio pranešimą apie žvaigždę, žinomą kaip ASASSN-21qj. 1 800 šviesmečių nuo Žemės nutolusi ASASSN-21qj jį sudomino, nes 2021 m. gruodį žvaigždė staiga ir nepaaiškinamai užtemo.
Tai sužinojęs NASA savanoris mokslininkas Arttu Sainio patikrino ankstesnius šios žvaigždės stebėjimus, kuriuos atliko NASA misijos „Neowise“ infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas. Jis nustatė, kad likus 900 dienų iki žvaigždės užtemimo, „Neowise“ toje pačioje vietoje pastebėjo nuolatinį ir ilgalaikį infraraudonųjų spindulių šviesos ryškėjimą.
Naujos planetos formavimosi momentas, kompiuterinė simuliacija / Jingyao Dou / University of Bristol iliustracija
Atlikę išsamią stebėjimų analizę, astronomai padarė išvadą, kad infraraudonųjų spindulių „sprogimą“ sukėlė naujas karštas objektas, susidaręs susidūrus dviem planetoms, beveik tokio pat dydžio kaip Neptūnas.
Remiantis infraraudonųjų spindulių rodmenimis, didžiulis besisukantis objektas maždaug trejus metus turėjo didesnę nei 700 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Galiausiai jis atvės ir suformuos naują planetą.
Remiantis žurnale „Nature“ paskelbtais duomenimis, ASASSN-21qj žvaigždė ėmė temti praėjus maždaug 2,5 metų po planetų susidūrimo, kai pro ją pradėjo slinkti didžiulis smulkių smūgio nuolaužų debesis.
