Jupiterio palydovas Europa po lediniu paviršiumi turi vandenyną. Žinome, kad jame vyksta įvairūs cheminiai procesai, nes iš apačios jį kaitina palydovo gelmių šiluma bei pasiekia įvairios mineralinės medžiagos. Visgi tikslios vandenyno savybės toli gražu neaiškios.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Praktiškai vienintelis būdas tyrinėti vandenyną – ieškoti į paviršių besiveržiančių geizerių ar jų paliktų nuosėdų. Dabar mokslininkai nustatė, kad Europos vandenyne esama anglies dvideginio. Šių molekulių Europos paviršiuje užfiksuota ir seniau, bet nebuvo aišku, kurioje tiksliai paviršiaus vietoje jos yra – koncentruotos ar pasklidusios visur.
Taigi egzistavo ir kelios kilmės hipotezės: popaviršinis vandenynas, meteoritų smūgiai arba uolienų (meteoritinių ar iškeltų iš gelmių po vandenynu) irimas veikiant Saulės šviesai.
Siekdami įnešti aiškumo, astronomai atliko Europos stebėjimus Jameso Webbo kosminiu teleskopu. Jo erdvinė skyra pakankama, kad būtų galima nustatyti cheminės sudėties variacijas palydovo paviršiuje.
Paaiškėjo, kad anglies dvideginis sukoncentruotas vienoje vietoje – 1800 km skersmens Tara regione, kuris pasižymi chaotišku gruntu.
Taip vadinama gausybė įvairaus dydžio ir skirtingų krypčių ledo sueižėjimų ir iškilimų, kiek primenančių ledo lyčių grūstį. Manoma, kad chaotiškas gruntas susidaro, kai vanduo iš gelmių ima skverbtis į paviršių ir aptirpdo ledą; tada šis ima judėti ir susigrūda.
Tame pačiame regione aptikta ir aukšta natrio chlorido – valgomosios druskos – koncentracija. Tokia dviejų puikiai vandenyje tirpių mineralų gausa viename palydovo paviršiaus regione praktiškai nepalieka abejonių, kad jie kilę iš vandenyno.
Tiesa, šiuo metu besiveržiančių geizerių aptikti nepavyko – matomai, jie spjaudosi tik kartkartėmis. Tolesni Tara regiono tyrimai padės suprasti vandenyno cheminę įvairovę ir taip priartins mus prie atsakymo, ar ten gali būti gyvybės.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose Science: anglies dvideginio pasiskirstymas, geizerių paieška.
