Žinome, kad Mėnulyje yra ledo, tačiau nėra aišku, iš kur jis atsirado. Naujame tyrime teigiama, kad sušalęs vanduo Mėnulio paviršiuje formuojasi taip pat ir dėl elektronų bangų, kurios netiesiogiai atkeliauja iš Žemės ir Saulės, skelbia „ScienceAlert“.
 Mėnulis / Andrew McCarthy nuotr. |
|---|
Šie elektronai patenka į Mėnulį, jam įeinant ir išeinant iš Žemės magnetinio šleifo, kurį mūsų planeta palieka skriedama erdvėje.
Šiame magnetiniame šleife yra plazmos sluoksnis, sudarytas iš stipriai įkrautų, iš Žemės atmosferos ir Saulės vėjo spinduliuotės pritrauktų elektronų ir jonų.
„Tai yra natūrali laboratorija Mėnulio paviršiaus vandens formavimosi procesams tirti“, – sako Havajų universiteto Manojoje planetų mokslininkas Shuai Li.
Anksčiau buvo manoma, kad vanduo Mėnulyje formuojasi tik tada, kai palydovas yra už Žemės magnetinio šleifo ribų. Pastarajame vandens formavimasis turėtų sumažėti, nes jame beveik nėra Saulės vėjo dalelių, kurios svarbios šiam reiškiniui.
Tačiau atrodo, kad vanduo susidaro ir tada, kai Mėnulis atsiduria Žemės magnetinio šleifo viduje.
Mokslininkai mano, kad čia veikia kitos jėgos, konkrečiai – elektronai. Vienas iš galimų būdų yra didelės energijos elektronų reakcija su Mėnulio dirvožemiu, išlaisvinanti jame esantį vandenilį, iš kurio vėliau gali susidaryti vanduo.
Norint tai išsiaiškinti, reikės tolesnių stebėjimų ir eksperimentų Mėnulio paviršiuje, tačiau hipotezė pakankamai įdomi, nors ir viena iš daugelio, kurias mokslininkai analizuoja, siekdami nustatyti, iš kur Mėnulyje atsirado vanduo.
