Į špižinius puodus panaši mobili saugykla Jutos dykumoje atskraidino svarbų radinį, kuris gali perrašyti iki šiol turimas žinias apie ankstyvąjį Saulės sistemos formavimąsi.
Rugsėjo 24 dieną Jutos valstijos dykumoje parašiutu nusileido speciali kapsulė, dalis kosminio laivo OSIRIS-REx, pranešė „Reuters“. Žemę saugykla pasiekė nešina didžiausiu kada nuo asteroido paviršiaus surinktu žemės mėginiu.
Šis mėginys yra paimtas iš Bennu – mažo, daug anglies turinčio asteroido, atrasto 1999 m. O mokslininkus jis ir toliau vilioja dėl savo amžiaus ir to, ką saugo paviršiuje.
Susiformavęs itin seniai, šis uolienos darinys, tikimąsi, leis pažvelgti į ankstyvąjį Saulės sistemos formavimąsi prieš 4,5 mlrd. metų. Kadangi dabartinė uolienos cheminė sudėtis ir mineralogija beveik nepasikeitė nuo to laiko, manoma, kad savyje ji talpina ir daugiau žinių apie uolinių planetų, tokių kaip Žemė, kilmę ir vystymąsi.
Galutinis nusileidimas, rodytas ir per NASA tiesioginę transliaciją, užbaigė šešerius metus trukusią bendrą JAV kosmoso agentūros ir Arizonos universiteto misiją. Didžiuliame JAV kariuomenės Jutos bandymų ir treniruočių poligone siuntinį pasitiko mokslininkai.
Po nusileidimo kapsulė nusileido nosimi žemyn ant smėlėto Jutos dykumos dugno, o raudonai baltas parašiutas, kuris pristabdė greitą nusileidimą, atsiskyręs nusileido vos už kelių metrų.
Tai tik trečiasis asteroido mėginys ir kol kas didžiausias, kada nors grąžintas į Žemę analizei. Dvi panašias misijas, pasibaigusias 2010 ir 2020 metais, atliko Japonijos kosmoso agentūra.
Paieška archyve
