JAV toliau telkia mokslo ir technologijų pajėgas, skirtas saugumo didinimui. Tiesą sakant, šioje valstybėje niekada per daug nesukama galvos, kiek idėja yra realiai įgyvendinama – jeigu teigiamas rezultatas duotų pakankamai stiprų postūmį saugumui, tuomet neatsisakoma remti net ir labai sunkiai įgyvendinamų projektų. Tad nekeista, kodėl JAV daugelyje sričių pirmauja – juk kažkuri dalis tokių rizikingų projektų vis tiek pasiteisina. Kuriai grupei – sėkmingiems ar ne priklausys šis, vienas iš tų keistųjų projektų, sunku kol kas pasakyti, tačiau iki šiol minčių skaitymo įranga tebuvo gryna fantastika.
JAV Nacionalinio saugumo departamentas ėmėsi kurti programą, galinčią atpažinti agresyvų žmogaus požiūrį vien pagal jo veido išraišką ir kitas nekontroliuojamas mimikas. Projekto tikslas – išvengti į šalį atvykstančių pavojingų žmonių. Nesvarbu ar tai bebūtų gangsteriai ar fanatiški teroristai. Žinant, jog kasmet į JAV atvyksta 400 milijonai žmonių, sėkmingi projekto rezultatai būtų didelis postūmis mažinant nusikalstamumą ir terorizmo grėsmę šalyje.
Pagal projektuotojų planą, ši sistema veiktų slapta ir visiškai nepastebimai. Paslėpti lazeriniai ir infraraudonieji davikliai, video kameros su mikrofonais, akių žvilgsnio sekimo indikatoriai skenuotų ir tirtų atskirų keleivių veido išraiškas, emocijas, kraujo spaudimą, pulsą ir netgi elgsenos ypatumus. Specialios programos nuolat apdorotų gaunamus rezultatus, įvertindamos rasinius ir kultūrinius žmonių skirtumus. Tuos asmenis, kuriuos programa įvardintų kaip potencialiai pavojingus, saugumo tarnyba sulaikytų apklausai, o po jos arba paleistų, arba suimtų.
Pagal pradinį planą, pirmieji praktiniai tokios sistemos bandymai turėtų būti pradėti 2010 metais, o pilnai įdiegti sistemą visuose įvažiavimo punktuose planuojama 2012 metais. Planai tikrai grandioziniai – nesant specialios ramios tyrimų aplinkos ir dar prie nuolatinio judėjimo sąlygų išskirti atskirų žmonių individualius parametrus ir juos sugrupavus sisteminti į bendrą kontekstą, bei pagal jo tautybės duomenis įvertinti galimas mintis – stulbinančiai sudėtingas uždavinys. Vien jau technologiškai tai sunkiai įsivaizduotina. Tačiau laboratorinėmis sąlygomis galbūt tokią sistemą ir pavyktų realizuoti.
Projekto įgyvendinimo sėkmė abejotina ne tik dėl technologinio sudėtingumo, tačiau ir dar ir dėl pačio principo. Nemaža dalis psichologijos ir dirbtinio intelekto specialistų, ypač Polas Ekmanas, kuris dar 1960 metais įrodė, jog žmogaus mikroišraiškos dažnai leidžia nustatyti jo paslėptas mintis, abejoja tokio projekto teigiamais rezultatais. Ekmanui daugiausia klausimų kelia, kokias emocijas teks laikyti įtartinomis. Kaip jausis teroristai atvykstantys į šalį? „Ar jie jaus arešto baimę? Panieką busimoms aukoms? Liūdesį, mąstydami apie artėjančią mirtį? Džiaugsmą dėl greito patekimo į rojų? Aš nežinau. Niekas nežino.“ – dėsto Ekmanas.
Tačiau net ir nepritaikius tokios sistemos efektyviai įvažiuojamų postų kontrolei, vien jau jos sukūrimas būtų didelis technologijų žingsnis į priekį. Juk kur tokį projektą pritaikyti, manau sugalvos kiekvienas. Pradedant policijos apklausų kambariuose, baigiant derybų salėse. Visai nesenai skaitytojai bėdavojo, jog su viską matančiomis kameromis nelieka privatumo, tai su šia būsima sistema privatumas kaip toks apskritai netektų prasmės...