Indija Mėnulio paviršiuje nusileido tik praėjusią savaitę (rugpjūčio 23 d.), tačiau „Chandrayaan-3“ misijos mėnuleigis jau atliko pirmuosius mokslinius Žemės palydovo tyrimus. Gauti pirminiai duomenys apie Mėnulio pietų ašigalio paviršiaus cheminę sudėtį, socialiniame tinkle „X“ pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO).
Rugpjūčio 29d. ISRO pranešė, kad Mėnulyje yra sieros (S).
Preliminari analizė taip pat nustatė aliuminio (Al), geležies (Fe), kalcio (Ca), chromo (Cr) ir titano (Ti) cheminių elementų pėdsakus.
„Tolesni matavimai atskleidė mangano (Mn), silicio (Si) ir deguonies (O) buvimą“, – pridūrė ISRO.
Šiuo metu atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti, ar Mėnulyje yra vandenilio.
Pasak „ScienceAlert“, manoma, kad pietų ašigalis yra būtent ta Mėnulio sritis, kur yra didžiausia tikimybė rasti vandenį. Todėl „Chandrayaan-3“ misijos modulis ateinančias dvi savaites ieškos bet kokių užšalusio vandens požymių. Be kita ko, jis ir toliau tirs palydovo atmosferą bei aiškinsis pietinio ašigalio cheminę sudėtį.
Mėnulio paviršiuje rastas užšalęs vanduo galėtų būti nepaprastai vertingas, nes iš jo vieną dieną būtų galima gaminti kvėpavimui tinkamą deguonį būsimoms Mėnulio bazėms, be to, jis galėtų būti panaudojamas ir raketinio kuro gamybai.
Prietaisas, kuriuo buvo nustatyti pirmieji cheminiai elementai, palydovą tiria, nutaikydamas intensyvų lazerio pluoštą į tam tikrą uolieną arba dirvožemio plotą. Taip jis generuoja karštą plazmą.
Kadangi būdamas plazmos būsenos, kiekvienas elementas spinduliuoja jam būdingą šviesos bangos ilgį, gali būti nustatoma medžiagos, į kurią šovė lazeris, elementinė sudėtis.