Žmonės ugnį naudoti pradėjo prieš maždaug du milijonus metų. Nuo tada ši mūsų technologinė palydovė nepamainomai prisidėjo prie civilizacijų atsiradimo ir augimo. Žemdirbystė, metalurgija, apsisaugojimas, netgi elementarus išgyvenimas už tropikų – už viską galime būti dėkingi ugniai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors negalime tvirtai teigti, kad ugnis yra būtinas elementas technologinei civilizacijai atsirasti, tokia išvada atrodo logiška. Ir ji gali paaiškinti, kodėl dar neradome nežemiškų civilizacijų: planetos, kuriose gali degti liepsna, pernelyg retos. Atvira liepsna gali degti tik tada, kai deguonies atmosferoje yra bent 18 proc. Žemėje ši dalis truputį aukštesnė – 21proc. – bet tokia buvo tik paskutinius kelis šimtus milijonų metų.
Naujajame tyrime vertinama, kokios turi būti planetų savybės, kad jų atmosferose galėtų susikaupti pakankamai deguonies. Jei planeta per šalta, deguonis sustingsta į ledą, jei per karšta – išgaruoja.
Deguonies buvimas priklauso ir nuo masės: kuo planeta mažesnė, tuo jos gravitacija sunkiau išlaiko deguonį net ir arti stingimo temperatūros, o kuo masyvesnė, tuo daugiau šansų, kad planetą apgaubs vandenilio ir helio atmosfera, kurioje prikaupti pakankamą kiekį deguonies bus neįmanoma.
Apskaičiavus šių apribojimų skaitines išraiškas, lieka gana siauras masių ir temperatūrų intervalas, kuriame esančios planetos gali turėti deguonies. Intervalą galima suskaidyti į dvi dalis: mažesnėse šaltesnėse planetose pakankamai deguonies sukurti gali tik gyvybė, kaip Žemėje, o didesnėse šiltesnėse – abiotiniai procesai, tokie kaip vandens garų skilimas atmosferos viršuje, veikiant žvaigždės ultravioletinei spinduliuotei.
Taigi ieškant nežemiškų civilizacijų, verta apsiriboti planetomis, patenkančiomis į šį masių ir temperatūrų intervalą.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „arXiv“.
