Fizikai atskleidė, kad nenumatyti vienos subatominės dalelės virpesiai gali reikšti, jog netrukus bus įrodyta seniai tyrėjams ramybės neduodanti teorija, kurios pagrindinė idėja – gamtoje egzistuoja daugiau nei keturios fundamentaliosios jėgos, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Remiantis dabartiniu supratimu, gamtoje egzistuoja keturios fundamentaliosios jėgos, iš kurių trys – elektromagnetinė jėga ir stiprioji bei silpnoji branduolinės jėgos – aiškinamos standartiniu dalelių fizikos modeliu.
Tačiau šis modelis nepaaiškina kitos žinomos fundamentaliosios jėgos – gravitacijos arba tamsiosios materijos – paslaptingos, apie 27 proc. visatos sudarančios medžiagos.
Dabar gi tyrėjai teigia, kad gali egzistuoti dar viena – penktoji – fundamentalioji gamtos jėga.
„Mes kalbame apie penktąją jėgą, nes sunkiai galime paaiškinti dalelių elgseną [šiuose eksperimentuose], remdamiesi keturiomis mums žinomomis jėgomis“, – sakė dr. Miteshas Patelis iš Londono imperatoriškojo koledžo.
Duomenys buvo gauti JAV dalelių greitintuve „FermiLab“ atlikus eksperimentus, kurių metu buvo tiriama, kaip miuonais vadinamos į elektronus panašios, bet maždaug 200 kartų už juos sunkesnės, subatominės dalelės juda magnetiniame lauke.
Dr. M. Patelio teigimu, sukdamiesi aplink magnetinio lauko ašį miuonai elgiasi iš dalies panašiai kaip vaikiškas besisukantis vilkelis. Tačiau judėdami jie virpa.
Virpesių dažnį galima prognozuoti, remiantis standartiniu modeliu. Visgi, atrodo, kad „FermiLab“ atliktų eksperimentų rezultatai šių prognozių neatitinka.
„Virpesiai atsiranda dėl miuonų sąveikos su magnetiniu lauku. Juos galima labai tiksliai apskaičiuoti pagal standartinį modelį, tačiau šis skaičiavimas susijęs su kvantinėmis kilpomis, kuriose atsiduria žinomos dalelės, – aiškino Londono universitetinio koledžo profesorius Jonas Butterworthas, dirbantis su CERN Didžiajame hadronų (subatominių dalelių tipo) priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) atliekamu „Atlas“ eksperimentu. – Jei matavimai nesutampa su prognozėmis, tai gali būti ženklas, kad kilpose atsiranda kokia nors nežinoma dalelė, kuri, pavyzdžiui, gali būti penktosios jėgos nešėja.“
Šie rezultatai patvirtina ankstesnių „FermiLab“ atliktų tyrimų išvadas.
„Idealiu atveju šis neatitikimas (prognozių ir rezultatų – lrt.lt pastaba) galėtų duoti peno naujoms teorinėms idėjoms, kurios paskatintų naujas prognozes. Pavyzdžiui, kaip galėtume rasti naująją jėgą pernešančią dalelę, jei tokia yra. Norint galutinai tai patvirtinti, reikėtų atlikti eksperimentą, kurio metu būtų galima tiesiogiai tokią dalelę atrasti“, – sakė J. Butterworthas.
„Fermilab“ eksperimentai nėra vieninteliai, leidžiantys įtarti penktosios jėgos egzistavimo galimybę. LHC atliktas tyrimas taip pat suteikė viltingų rezultatų, nors jo metu buvo vykdomas kitokio pobūdžio eksperimentas – buvo tiriamas miuonų ir elektronų susidarymo greitis, kai tam tikros dalelės suyra.
