Elektronika.lt
 2026 m. birželio 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 4 d. 18:36
Bemiegės naktys prieš egzaminus: kodėl „dar viena valanda prie knygų“ gali pakenkti?
Birželio 4 d. 16:26
Klaipėdos universitete įvyko didžiausias Europos STEAM mokytojų festivalis
Birželio 4 d. 14:24
AI SEO – kodėl tai svarbu šiuolaikiniam verslui?
Birželio 4 d. 12:26
VU mokslininkas sukūrė modelius, vertinančius meno kūrinių ir reklamos poveikį
Birželio 4 d. 10:46
Technologijų proveržis komerciniame transporte: gamintojai atsisuka ir į įmonių poreikius
Birželio 4 d. 08:34
BBC serialas „The Capture“ – jau ne fantastika, o saugumo iššūkis Lietuvai
Birželio 3 d. 18:35
Skambutis iš nežinomo numerio: kaip įsitikinti, kad su jumis nekalba sukčius
Birželio 3 d. 16:20
Dabartinis duomenų šifravimas ateityje gali tapti bevertis – ar jūsų IT infrastruktūra tam pasiruošusi?
Birželio 3 d. 14:40
Ką iš tiesų apie jus žino „Temu“ ir kitos pigaus apsipirkimo platformos?
Birželio 3 d. 12:16
Fizinio ir elektroninio apsipirkimo sintezė: kodėl daugiakanališkumas tampa būtinybe, o ne pranašumu?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Ilgalaikė teorija netrukus gali būti patvirtinta: keturias fundamentaliąsias jėgas tuomet papildytų penktoji

Publikuota: 2023-08-18 15:39
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Fizikai atskleidė, kad nenumatyti vienos subatominės dalelės virpesiai gali reikšti, jog netrukus bus įrodyta seniai tyrėjams ramybės neduodanti teorija, kurios pagrindinė idėja – gamtoje egzistuoja daugiau nei keturios fundamentaliosios jėgos, rašo „The Guardian“.

Ilgalaikė teorija netrukus gali būti patvirtinta: keturias fundamentaliąsias jėgas tuomet papildytų penktoji
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Remiantis dabartiniu supratimu, gamtoje egzistuoja keturios fundamentaliosios jėgos, iš kurių trys – elektromagnetinė jėga ir stiprioji bei silpnoji branduolinės jėgos – aiškinamos standartiniu dalelių fizikos modeliu.

Tačiau šis modelis nepaaiškina kitos žinomos fundamentaliosios jėgos – gravitacijos arba tamsiosios materijos – paslaptingos, apie 27 proc. visatos sudarančios medžiagos.

Dabar gi tyrėjai teigia, kad gali egzistuoti dar viena – penktoji – fundamentalioji gamtos jėga.

„Mes kalbame apie penktąją jėgą, nes sunkiai galime paaiškinti dalelių elgseną [šiuose eksperimentuose], remdamiesi keturiomis mums žinomomis jėgomis“, – sakė dr. Miteshas Patelis iš Londono imperatoriškojo koledžo.

Duomenys buvo gauti JAV dalelių greitintuve „FermiLab“ atlikus eksperimentus, kurių metu buvo tiriama, kaip miuonais vadinamos į elektronus panašios, bet maždaug 200 kartų už juos sunkesnės, subatominės dalelės juda magnetiniame lauke.

Dr. M. Patelio teigimu, sukdamiesi aplink magnetinio lauko ašį miuonai elgiasi iš dalies panašiai kaip vaikiškas besisukantis vilkelis. Tačiau judėdami jie virpa.

Virpesių dažnį galima prognozuoti, remiantis standartiniu modeliu. Visgi, atrodo, kad „FermiLab“ atliktų eksperimentų rezultatai šių prognozių neatitinka.

„Virpesiai atsiranda dėl miuonų sąveikos su magnetiniu lauku. Juos galima labai tiksliai apskaičiuoti pagal standartinį modelį, tačiau šis skaičiavimas susijęs su kvantinėmis kilpomis, kuriose atsiduria žinomos dalelės, – aiškino Londono universitetinio koledžo profesorius Jonas Butterworthas, dirbantis su CERN Didžiajame hadronų (subatominių dalelių tipo) priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) atliekamu „Atlas“ eksperimentu. – Jei matavimai nesutampa su prognozėmis, tai gali būti ženklas, kad kilpose atsiranda kokia nors nežinoma dalelė, kuri, pavyzdžiui, gali būti penktosios jėgos nešėja.“

Šie rezultatai patvirtina ankstesnių „FermiLab“ atliktų tyrimų išvadas.

„Idealiu atveju šis neatitikimas (prognozių ir rezultatų – lrt.lt pastaba) galėtų duoti peno naujoms teorinėms idėjoms, kurios paskatintų naujas prognozes. Pavyzdžiui, kaip galėtume rasti naująją jėgą pernešančią dalelę, jei tokia yra. Norint galutinai tai patvirtinti, reikėtų atlikti eksperimentą, kurio metu būtų galima tiesiogiai tokią dalelę atrasti“, – sakė J. Butterworthas.

„Fermilab“ eksperimentai nėra vieninteliai, leidžiantys įtarti penktosios jėgos egzistavimo galimybę. LHC atliktas tyrimas taip pat suteikė viltingų rezultatų, nors jo metu buvo vykdomas kitokio pobūdžio eksperimentas – buvo tiriamas miuonų ir elektronų susidarymo greitis, kai tam tikros dalelės suyra.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis

Masyvios žvaigždės ir žvaigždžių spiečiai gimsta milžiniškuose molekuliniuose debesyse – šaltose, tankiose dujų ir dulkių struktūrose tarpžvaigždinėje erdvėje. Kai kuriuose iš jų dujos suformuoja tarsi „rato su stipinais“ struktūrą: iš visų krypčių link tankaus centrinio mazgo sueina ilgi siūliniai dujų srautai. Kaip atsiranda šis elegantiškas radialinis išsidėstymas, buvo neaišku.

Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją

Utopijos lyguma yra didžiausia žemumas Marso šiaurėje. Jau seniai manoma, kad joje kadaise galėjo telkšoti didelis vandens telkinys. Tačiau kada ir kiek ilgai šis vandenynas egzistavo, iki šiol nebuvo aišku. Dabar tarptautinė tyrėjų komanda, naudodama gilaus mokymosi algoritmą ir Kinijos „Žurong“ marsaeigio bei ESA ir NASA orbitinių zondų spektrometrų duomenis, rekonstravo vandenyno gyvavimo istoriją.

Saulės rykliai šildo vėją

Nuo Saulės nuolatos pučia vėjas – energingų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų, srautas. Toldamas nuo Saulės jis plečiasi, o fizikos dėsniai sako, kad plėsdamosi dujos ar plazma turėtų atvėsti. Tačiau taip nėra: Saulės vėjo temperatūra prie Saulės ir ties Žeme labai panaši. Kodėl?

2026 m. gegužė
2026-05-31 12:20
Pasislėpę kvazarai stipriai pučia dujas
2026-05-30 13:26
Paukščių Tako disko perkrovimas
2026-05-29 07:16
Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija
2026-05-28 10:14
Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-20 07:03
Potvyniai senovės Marse – silpni
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama